S. Kairys sveikina P. Cvirkos paminklo nukėlimą, mato galimybes jį eksponuoti muziejuje

„Ta perspektyva, kalbant apie Nacionalinį muziejų, yra reali, savivaldybė yra susitarusi. Tik akivaizdu, kad tokie procesai nevyksta jau rytoj, viskas ateis savo laiku. Savivaldybę tiesiog reikia pasveikinti, kad nepabijojo imtis ryžtingų veiksmų“, – BNS penktadienį sakė ministras.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo diskusijų keliantis paminklas sostinėje nukeltas penktadienį popiet, jis šiame specialiai paminklui suprojektuotame skvere Vilniaus senamiestyje stovėjo per 60 metų.

Galimybė nukelti paminklą atsirado šią vasarą ekspertams išbraukus jį iš kultūros vertybių registro, tam pritarė ir sostinės taryba.

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba P. Cvirkos paminklą iš vertybių registro išbraukė rugpjūtį, Vilniaus mero ir S. Kairio prašymu.

Prieš tai S. Kairys pakeitė vertinimo kriterijus, jog teisinė apsauga negali būti suteikta kūriniams, reprezentuojantiems asmenis, prisidėjusius prie gyventojų represijų organizavimo.

S. Kairys sako, kad nereikėtų to vertinti kaip politinio veiksmo, nes esminį sprendimą priėmė ne politikai, o ekspertai.

„Mes visada pabrėžėme prioritetų poreikį paveldo politikoje, bandome atkreipti dėmesį, kad visoje diskusijoje bandoma neteisingai pasakyti, kad čia kažkoks labai politinis sprendimas ar sprendimas, priimtas iš jėgos. Bet prisiminkime Genocido ir rezistencijos tyrimų centro išvadas, galų gale, vertinimo kriterijai buvo tik praplėsti, bet dėl kiekvieno objekto sprendžia vertinimo tarybos. Istorija tokia, kad mus tiesiog įpareigoja nebijoti nelengvų diskusijų, priimti sprendimus ir nebūti savo praeities įkaitais“, – sakė ministras.

Diskusijos dėl P. Cvirkos paminklo nerimsta nuo nepriklausomybės atgavimo. Nesutariama dėl P. Cvirkos vaidmens – paminklo nuėmimo šalininkai akcentuoja jo kolaboravimą su sovietų valdžia ir prisidėjimą prie kitų to meto rašytojų represijų.

Besipriešinantieji nukėlimui tikina, kad beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.