80 moterų prie Rusijos ambasados ragino nutraukti agresiją prieš ukrainietes

Šeštadienio vidurdienį prie Rusijos ambasados vyko akcija, skirta solidarizuotis su nežmoniško žiaurumo ir skausmo savaites gyvenančiomis Ukrainos moterimis ir vaikais.

Ja buvo ne tik siekiama atkreipti dėmesį į Rusijos sukelto karo Ukrainoje aukas – rusų karių išprievartautas mergaites, merginas ir moteris, bet nebyliai paraginti Kremlių baigti agresiją prieš ukrainietes.

80 protestuotojų baltomis kelnaitėmis ar pėdkelnėmis, susiteptomis „krauju“, o kai kurios iš viso be jokių apatinių drabužių, už nugaros susirištomis „kruvinomis“ rankomis ir uždengtais veidais 20 minučių stovėjo tyloje.

Prie ambasados vykęs solidarumo su ukrainietėmis ir jų vaikais protestas, analogiškas buvusiam Taline.

„Tokias akcijas reikia organizuoti tol, kol problema neišnyksta, o ji yra ir greit nedings“, – BNS sakė Neringa Butkutė akciją organizavusi su Rūta Liutkute ir Indre Kukučionyte. 

Į protestą, pasak jos, merginos ir moterys susirinko ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų miestų.

„Atvažiavo ir iš kitų miestų“, – BNS sakė viena iš akcijos organizatorių.

20-metė Arneta Keburytė BNS teigė su draugais atvykusi iš Kauno.

Stovėjau šaltyje ir galvojau, kad mes galime ir turime padaryti kur kas daugiau, negu pastovėti kažkiek minučių, kai kiaurai pučia vėjas. Išgersiu arbatos, sušilsiu, nupirksiu ko nors ir perduosiu ukrainietėms, juk ir pas jas – greit Velykos.

„Stovėjau šaltyje ir galvojau, kad mes galime ir turime padaryti kur kas daugiau, negu pastovėti kažkiek minučių, kai kiaurai pučia vėjas. Išgersiu arbatos, sušilsiu, nupirksiu ko nors ir perduosiu ukrainietėms, juk ir pas jas – greit Velykos“, – teigė viena iš akcijos dalyvių.  

Protesto metu be kita ko buvo renkamos aukos kontracepcijos tabletėms, atiteksiančioms ukrainietėms – jos bus siunčiamos į karo siaubiamą šalį. Kol vyko akcija, surinkta apie 150 eurų, bet viena akcijos sumanytojų N. Butkutė sakė tikinti, kad pavyks sukaupti didesnę sumą.

Po 5-10 ar daugiau eurų aukojo ir kai kurios akcijoje dalyvavusios moterys bei merginos, ir ją stebėję vilniečiai, kurių buvo susirinkę apie dvi-trys dešimtys.  

„Nespėjau pasiimti grynųjų, bet su organizatoriais susisieksiu ir perduosiu, nes ukrainietėms reikia pagalbos, ypač nukentėjusioms nuo agresijos, patyrusioms psichologinę prievartą, negalinčioms įsigyti kontraceptikų“, – po akcijos skubėdama apsirengti sakė Irma Danskienė.

Simbolinėje akcijoje merginos ir moterys nekalbėjo, veidus slėpė po juodais maišais. Kelios buvo apsigobusios Ukrainos ir Lietuvos vėliavomis. Dar kelios rankose laikė po vaikišką žaislą, pora minkštų žaisliukų, sutepti „krauju“, voliojosi šalia.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Prieš apsirengdama 35 metų vilnietė Rūta Langaitė BNS sakė, kad atėjo į akciją, norėdama pasiųsti palaikymo žinutę, nes to nepadariusi jaustųsi „tokia  silpna“. 

„Sėdint ant sofos labai sunku pajusti, ką išgyvena žmonės ten. Suvoki, apsiverki, bet iki galo negali suvokti. Dar buvo abejonių, kad reiks su kelnaitėmis stovėti. Tarsi gėdos jausmas. Bet kai pagalvoji Ukrainoje moterys ne tik, kad patiria asmeninę gėdą, jos  turi apie tai viešai papasakoti, o dar tūkstančiai žmonių socialinėje erdvėje kvestionuoja, netiki jų istorijomis. Čia pajunti tik sekundės dalį to, ką jos jaučia“, – kalbėjo moteris, į akciją atėjusi su vyru ir vaiku.

„Kai jį (vaiko balsą – BNS) girdėjau šalia, buvo šimtą milijonų kartų baisiau (nei tik išsirengus šaltyje stovėti – BNS). Jos irgi turi vaikus, kai joms tai daro (prievartauja – BNS), gal jos irgi fone girdi savo vaikus. Kaip jos turi dėl jų pergyventi, ar jis liks gyvas, ką jam gali padaryti... Tai jausti yra beprotiškas skausmas ir baisumas“, – pridūrė R. Langaitė.

Į renginį prie ambasados atėjęs 33 metų Paulius Justonis BNS piktinosi, kad tokiame šaltyje Lietuvos moterys agresoriams turi parodyti tai, „ko normaliame pasaulyje negali ir neturi būti“. 

„Vaizdai iš Ukrainos kraupūs. Mes turime parodyti ir perduoti tą baisumą tiems, kurie šalia mūsų, bet yra akli, nenori matyti ar žiūri tik į kitą pusę“, – BNS tvirtino vyras.

Su juo buvusi, bet nenorėjusi prisistatyti Lietuvoje studijuojanti rusaitė Ania tikino, kad tokie „vaizdai būtini siekiant parodyti pasauliui karo Ukrainoje žiaurumus“. 

„Reikia jų daugiau, kasdien, nes jūs galite, o mes suvaržyti, susivaržę, bijantys. Man gėda, kad esu gimusi Rusijoje, kad tėvai rusai, seneliai, kad kai kurie rusai daro tokius nusikaltimus. Viską fotografuoju ir siunčiu savo draugams, artimiesiems Rusijoje, toks mano prisidėjimas“, – laužyta lietuvių kalba teigė ji. 

„Vaizdas sukrečiantis, tačiau realybė pačioje Ukrainoje yra kur kas žiauresnė“, – pabrėžė 68-erių Irena Sinkevičienė, paklausta, kokios mintys ją aplankė stebint akciją.