Artėjant lemtingajai spalio 29-ajai iš televizoriaus ekrano, monitorių ir pašto dėžučių sklinda vis daugiau apokaliptinių raginimų nepamiršti apie analoginės televizijos eros pabaigą. Tačiau specialistai tikina, kad ši data viso labo – reklaminis triukas.

Atakuoja reklaminėmis skrajutėmis

"Ar pasiruošei? Antžeminės analoginės televizijos išjungimas. Ieškok sprendimo čia", "Ruduo ir vėl ateis netikėtai, todėl nelaukite, kol analoginė antžeminė televizija bus išjungta", "Nerimaujate, ar jūsų televizorius rodys pamėgtas programas išjungus analoginę antžeminę televiziją?" – tokiais ir panašiais šūkiais savo klientus apie neva po spalio 29 d. staiga "užgesiantį" televizorių baugina ne vienas televizijos paslaugų teikėjas.

Panašaus pobūdžio skrajutės dešimtimis gula ir į gyventojų pašto dėžutes. O kur dar Susisiekimo ministerijos sukurtos reklamos, raginančios kuo skubiau įsigyti priedėlį ar naują televizorių. Sutrikę vartotojai skuba į parduotuves ar leidžia šimtus litų priedėliams, be kurių, kaip teigiama reklaminių skrajučių tekstuose, po spalio 29 d. nieko nematysime.

Bijoti verčiami visi

Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos direktorius Juozas Jurelionis įsitikinęs, kad reklamos gausa išmušė didžiąją dalį žiūrovų iš vėžių. Remiantis statistikos duomenimis, tik trečdalis žmonių naudojasi kolektyvinėmis ar individualiomis antenomis, ir tik jie gali likti be televizijos signalo.

"Tai reklama, skirta daugmaž trečdaliui žmonių, tačiau reklamos atsirado tiek daug ir ji tokia agresyvi, kad buvo išgąsdinti visi vartotojai, o jiems iš tiesų bijoti nėra ko", – kalbėjo pašnekovas.

Pasak asociacijos vadovo, kabelinės televizijos paslaugas teikiančios įmonės netgi ėmėsi "antireklamos" – bando įtikinti žmones, kad spalio 29-oji jų gyvenime nieko nekeičia.

"Žinoma, visokių įmonių yra. Vienos pabandė tą datą išnaudoti savo reikmėms ir galbūt pritraukti papildomai klientų. Žmonėms pradėti siūlyti nebrangūs mini paketai, kur yra bent 20 televizijos kanalų, kiti akcentuoja skaitmeninės antžeminės televizijos pranašumus. Tačiau iš esmės mums rūpi parodyti, kad ta data daugumai nieko nekeičia. Tie, kas naudojosi kabeline ar palydovine televizija, jiems nieko nesikeis. Ir tokių yra dauguma", – teigė J.Jurelionis.

Skaitmeninė era atėjo seniai

Pasak J.Jurelionio, skaitmeninė televizija Lietuvoje atsirado kur kas anksčiau nei 2012 m., bemaž prieš aštuonerius metus, tačiau niekas šios paslaugos egzistavimo neakcentavo. Šiuo metu kabelinės televizijos vartotojai jau gali matyti skaitmeninės televizijos kanalus, tačiau paslauga naudojasi tik apie ketvirtadalį visų vartotojų.

"Kabelinės televizijos srityje žmonės gali pasirinkti skaitmeninį signalą bet kada. Gali šiandien, gali prieš Naujuosius metus, gali po jų. Čia viskas priklauso nuo noro, o laidu eina vienu metu ir analoginis, ir skaitmeninis signalas. Nusipirkote naują televizorių ar priedėlį – prašau, turite skaitmeninį signalą, neperkate priedėlio – žiūrite kanalus po senovei", – kalbėjo J.Jurelionis.