Lukiškių kalėjimo teritorijos patrauklumas – abejotinas: koją kiša draudimai

Ministerijos teigimu, iki 2019-ųjų pradžios iš Lukiškių kalėjimo galėtų būti iškeldinta apie 30 proc. kalinių, tačiau tikslūs visų patalpų atlaisvinimo terminai kol kas neaiškūs. Vis dėlto pabrėžiama, kad projektą siekiama įgyvendinti skubiai.

Iškėlus įkalinimo įstaigą, kompleksas būtų perduotas valstybės valdomam Turto bankui. Pastarasis gali turtą parduoti rinkoje arba įgyvendinti valstybės projektą, kaip, pavyzdžiui daro su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais.

Lukiškių kalėjimo šešių dalių pastatų kompleksas, kurį sudaro kalėjimo, ligoninės, gamybinis, administracinis pastatai bei Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą nuo 2002 metų. Jam suteiktas aukščiausias - nacionalinio reikšmingumo apsaugos lygmuo.

Saugomos šešios pastato dalys, Kalėjimų departamento teigimu, užima 13,7 tūkst. kv. metrų plotą, o iš viso planuojama atlaisvinti 21-ą 16,9 tūkst. kv. metro ploto statinį. Pati Lukiškių kalėjimo teritorija apima 1,91 hektaro.

Rekonstruoti ir statyti draudžiama

Pasak Kultūros paveldo departamento atstovės spaudai Dovilės Bielevičiūtės, dėl komplekso vertingųjų savybių, galimybių atlikti kokius nors jo pakeitimus, beveik nėra.

Dėl komplekso vertingųjų savybių, galimybių atlikti kokius nors jo pakeitimus, beveik nėra.

„Šešių komplekso dalių bendra vertybė yra tūrinė erdvinė kompozicija bei planinė struktūra, todėl keisti jų nepavyktų. Kartu teritorijoje yra ir kitų vertingųjų savybių, kur galimi tik tvarkybos darbai. Tačiau kalėjimo kompleksą galima pritaikyti įvairiai veiklai, nepažeidžiant vertingųjų savybių“, - įsitikinusi ji.

Ką konkrečiai galima būtų įrengti vietoje kalėjimo ir kokius pakeitimus atlikti pastate, anot D. Bielevičiūtės, paaiškėtų nagrinėjant konkretų rengiamą projektą. Taigi bet kokiam sumanymui, statytojas turėtų gauti paveldosaugininkų pritarimą.

Pasak D. Bielevičiūtės, įstatymai draudžia kalėjimo teritorijoje statyti priestatus, papildomus aukštus ar įrengti mansardas. Pakeitimus patalpose galima būtų atlikti tik įrodžius, kad objektas yra nuostolingas, ir nėra norinčiųjų jį perimti naudoti nepažeidžiant vertingųjų savybių.

Kultūros paveldo centro direktoriaus pavaduotojo Eugenijaus Ivaškevičiaus teigimu, kalėjimo pastatų kompleksas vertingas istoriniu, meniniu, galbūt ir architektūriniu požiūriu.

„Tai yra svarbiausias ir didžiausias Lietuvos kalėjimas (…) Kompleksas vertingas nacionaliniu lygiu, kaip architektūros ir dailės paminklas, ir istorine prasme, kadangi ten pabuvojo mums svarbūs žmonės, ar tai Žemaitė, ar Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Ten sėdėjo ir nemaža dalis politinių kalinių“, - kalbėjo jis.

Iškelti būtina, bet verslui nebus patrauklu

Sostinės meras Remigijus Šimašius BNS teigė, kad Lukiškių kalėjimą iš miesto centro iškelti būtina.

„Būtina iškelti kalėjimą iš dabartinės vietos, nes jis joje visiškai nedera, ypač kai bus pastatytas naujas teismų pastatas kitoje Vilniaus vietoje. Vilniuje yra tikrai tinkamesnių vietų šiai funkcijai“, – komentavo R. Šimašius.

Jo nuomone, vietoje kalėjimo galėtų atsirasti „kūrybinė erdvė, kurioje susitiktų menas, laisvalaikis, turizmas, inovatyvus verslas“.

Kad kompleksas dėl savo lokacijos yra patrauklus meno galerijai ar muziejui pritaria ir nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Tačiau jis pabrėžia, jog jeigu turtą būtų nuspręsta parduoti, kultūrinė paskirtis nebūtų dominuojanti.

„Jei darysime prielaidą, kad didžiausią kainą už pirkinį pasiūlęs investuotojas nebus mecenatas ar ne pelno siekiantis visuomenininkas, vargu ar šioje vietoje dominuos nekomerciniai sprendimai. Kad tam tikros nedidelės pastatų dalys gali virsti meno ar muziejų erdvėmis – labai tikėtina, bet kad toks panaudojimas būtų dominuojantis – netikiu“, – tvirtino S. Vagonis.

Pasak jo, paveldosaugos ribojimai greičiausiai mažins verslininkų norą įsigyti tokį objektą.

„Net neabejoju, kad ši vieta sulauks didelio visuomenės dėmesio. Tai gali lemti sudėtingesnius ir ilgesnius projektų derinimus, didesnes nei suplanuotas investicijas. Faktas, kad jei būtų galimybė šiuos pastatus sulyginti su žeme, investuotojų susidomėjimas ir turto kaina būtų gerokai didesni nei šiuo atveju, kai yra griežti apribojimai“, – sakė analitikas.

Patirtis nekokia, aiškumo mažai

S. Vagonis kaip pavyzdį pateikė pastatą sostinės Maironio gatvėje, kurį atnaujinus čia kurį laiką veikė investicinio banko „Finasta“ būstinė. Tačiau bankui išsikėlus, turto savininkei Vilniaus Arkivyskupijai nepavyko rasti naujo nuomininko.

„Nepaisant puikios vietos, įspūdingos istorijos ir autentikos, pastato vidaus išplanavimas buvo ne itin patrauklus darbui. Todėl turto savininkai pritaikė jį naujai visuomeninei funkcijai. Kita vertus, savininkas – ne tradicinis pelno siekiantis investuotojas, todėl gali sau leisti turtą naudoti ne pagal investicinės grąžos rodiklius. Viskas šiame pastate yra nuostabu, išskyrus investicinės grąžos skaičius“, – komentavo S. Vagonis.

Kalbinti verslo atstovai galimybę imtis projekto Lukiškių kalėjimo komplekse vertino skirtingai. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MG valda“ atstovai tvirtino, kad toks projektas juos sudomintų, o kitos plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tvirtino į tokį projektą neinvestuosiantis.

Vengiame senamiesčio ir tų projektų, kur pastatai saugotini. Žinome, kad aiškumo dėl tokių objektų yra labai nedaug, nuolat vyksta teisminiai ginčai.

„Vengiame senamiesčio ir tų projektų, kur pastatai saugotini. Žinome, kad aiškumo dėl tokių objektų yra labai nedaug, nuolat vyksta teisminiai ginčai (...) Yra atvejų, kai skirtingai interpretuojami teisės aktai, pažeidimai. Mums nesinori veltis į verslą, kur reikėtų santykius aiškintis teismuose“, – kalbėjo A.Avulis.

Pasak jo, plėtra sostinės centrinėje dalyje paspartėtų, o vertingi pastatai būtų išsaugojami, jeigu neliktų vietos interpretacijoms, nes dabar aiškiai neapibrėžiama, kas konkrečiai saugoma.

„Dabar įvairios visuomenininkų grupelės gali skųsti bet kokį sprendimą. Susiformavusi nesveika praktika, kai iš investuotojų reikalaujama laikytis įstatymų, o tie, kurie rašo skundus ir reikalauja stabdyti statybas, jiems laikytis įstatymų nėra būtina. Nė vienas investuotojas nenori atsidurti tokių skandalų centre“, – sakė A. Avulis.

Nors kalbintų ekspertų teigimu, Lukiškių kalėjimo komplekse būtų galima įgyvendinti su kultūra susijusį projektą, kol kas Vyriausybė ir Kultūros ministerija nekomentavo, ar turi tokių planų ir kas galėtų čia įsikurti.

Rugpjūčio pradžioje Teisingumo ministerija pranešė inicijuojanti skubų Lukiškių kalėjimo iškėlimą. Lukiškių kalėjimą iškelti anksčiau bandė ir kelios kitos vyriausybės. Paskutiniai ketinimai tai padaryti žlugo 2015 metais.