L. Zagurskaitė: mokytojo darbas – ne vien profesija, bet ir gyvenimo būdas

Pasirinkti pedagogės profesiją L.Zagurskaitę įkvėpė jos pradinių klasių auklėtoja. Tiesa, Lolitos gyvenime buvo ir kita profesija, tačiau tas posūkis dar labiau padėjo įsitikinti, kad tik mokytojo darbas jai teikia džiaugsmo.

L.Zagurskaitė suvokė mokytojui tenkančią atsakomybę, todėl nenuostabu, kad, pradėjusi dirbti mokykloje, jautė ir baimę. Juk vaikas augdamas ima pavyzdį ne tik iš savo tėvų, bet ir iš mokytojų.

"Kiekvienas mokytojas prisideda ne tik prie vaiko lavinimo, bet ir prie jo emocinio ugdymo, formuojant vertybinį stuburą", – dalijasi mintimis pedagogė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad šios profesijos atstovui svarbu ne tik ugdyti vaikus, bet ir nuolat mokytis pačiam: keistis su kiekviena nauja karta, įvertinti vis kitokius jaunų žmonių poreikius ir galimybes.

L.Zagurskaitė įsitikinusi, kad, norint būti geru mokytoju, nepakanka tiesiog baigti universitetą, reikalingos ir asmeninės savybės.

Pasirinkimas: nuo mažens apie pedagoginį darbą svajojusi L.Zagurskaitė įsitikino – ši profesija paverčia laimingu tik smalsų ir nepaliaujantį augti žmogų.

"Man dažnai tenka pabūti ir mama, ir drauge, ir paprasčiausiai suprantančiu, paguodžiančiu ir palaikančiu žmogumi. Todėl empatija, gebėjimas įsiklausyti ir tinkamai sureaguoti į įvairias situacijas turi būti ne tik išugdytos, bet ir natūralios mokytojo savybės", – vardija būtinus bruožus pašnekovė.

Anot patyrusios pedagogės, vaikai labai vertina mokytojus, sugebančius būti arti jų, tačiau neperžengiančius ribų. "Mokytojas negali nusileisti iki tokio lygio, kad mokiniai į jį žiūrėtų kaip į draugelį, tačiau ir neturi būti tas, į kurį vien pažvelgti baugu", – kalba L.Zagurskaitė.

Pasak pašnekovės, nuo mokytojo profesijos neatsiejamas ir smalsumas bei siekis atrasti savitą informacijos pateiktį. "Norėdama vaikams pateikti vis naujos informacijos, nuolat ieškau, kaip juos galėčiau sudominti", – patikina nesustojanti augti profesine prasme L.Zagurskaitė.

Kaip sudominti vaikus mokytis

Suteikite naujų įspūdžių. Vaikai yra imlūs informacijai ir naujiems potyriams, todėl ugdymo procesas efektyvesnis ten, kur vaikai dar nebuvę arba lankėsi vos keletą kartų. Muziejai, parodos, bibliotekos ir kitos erdvės tinka ne tik išmokti kažką naujo, bet ir įtvirtinti jau turimas žinias. Tiesa, prieš kiekvieną išvyką būtina išsikelti aiškius tikslus ir uždavinius.

Padėkite daryti atradimus. Neapsiribokite vien informacija – padėkite vaikui pačiam atrasti. Galbūt jam įdomus gyvūnijos pasaulis, o gal jis nuo mažų dienų svajoja apie robotų kūrimą arba programavimą kompiuteriu? Sudarykite galimybes vaikui giliau paanalizuoti jam įdomias temas, pačiam parengti projektą, kurį galima pristatyti pamokoje ar namuose.

Sudarykite galimybes pažinti kitus. Pasaulis pilnas įdomių asmenybių, kurios vaikus gali įkvėpti žengti tuo pačiu karjeros keliu. Štai kodėl pravartu vaikams leisti išgirsti jų istorijas. Tai gali būti ir geologu dirbantis jūsų kaimynas ar gydytoja besidarbuojanti giminaitė. O dar svarbiau – kad vaikas žinotų, kuo dirba ir ką kasdien veikia jo tėvai.

Minėkite net ir simbolines šventes. Vaikai mėgsta švęsti, net jei tai tėra tarptautinė Pi diena (kovo 14-oji) ar Europos kalbų diena (rugsėjo 26-oji). Tiek mokykloje, tiek namuose šias šventes galima paversti žaidimais, kurių metu vaikai bus paskatinti išmokti kažko naujo, pavyzdžiui, pasisveikinti portugališkai ir išspręsti netradicinį matematinį galvosūkį, kurių šiandien internete apstu.