Popiežius Jonas Paulius II savo kelių dienų kelionę Lietuvoje pradėjo nuo apsilankymo Arkikatedroje bazilikoje Vilniuje, o baigė privačia malda Šiluvos koplyčioje. Pontifiką visur lydėjo minios žmonių.

Meldėsi Aušros vartuose

Lenkų kilmės popiežius per savo vizitą ne kartą kreipėsi į susirinkusius žmones lietuvių kalba, aplankė ne tik katalikams, bet ir lietuviško tautiškumo puoselėtojams svarbius objektus. 1993 m. rugsėjo 4 d. iš Vilniaus oro uosto popiežius tęsė savo kelionę Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, kur susitiko su įvairaus rango dvasiškiais. Iš ten pontifikas nuvyko į susitikimą prezidentūroje. Tos pačios dienos vakarą Jonas Paulius II drauge su tikinčiaisiais kalbėjo rožinį Aušros Vartų koplyčioje.

Kitos dienos rytą popiežius lankėsi Antakalnio kapinėse prie Sausio 13-osios ir Medininkų aukų kapų. Vėliau vyko Jono Pauliaus II aukojamos šv. Mišios Vingio parke. Į pastarąsias susirinko keliasdešimt tūkstančių tikinčiųjų.

Išgarsino Kryžių kalną

Rugsėjo 5 d. vakare įvyko susitikimas su kultūros ir mokslo darbuotojais Vilniaus universitete Šv. Jonų bažnyčioje, o po valandos popiežius lankėsi Šventosios Dvasios bažnyčioje.

Iš Vilniaus popiežius išvyko į Kauną, o iš ten į Šiaulius, kur prie Kryžių kalno aukojo šv. Mišias melsdamasis už Lietuvos tremtinius ir kankinius. Jonas Paulius II savo kelionę Lietuvoje baigė pamokslu Šiluvos bažnyčioje.

Popiežiaus apsilankymas bei malda Kryžių kalne išgarsino šią vietą visame katalikiškame pasaulyje.

Pastatė atminimo lenteles

Išvykus popiežiui sostinės valdžia ir bažnyčia ėmėsi svarstyti, kaip reikėtų įamžinti Jono Pauliaus II vizitą. Tačiau pirmieji realūs darbai pajudėjo tik artėjant popiežiaus vizito dešimtmečiui Lietuvoje.

2003 m. net dvi atminimo lentos atsirado Šv. Dvasios bažnyčioje – viena ant šventovės fasado, o kita viduje, toje vietoje, kur popiežius meldėsi. Panašiu metu atminimo lentelė buvo pakabinta ir šalia Aušros vartų, ant Šv. Teresės bažnyčios sienos.

Vilniaus savivaldybė, svarsčiusi, ką pavadinti popiežiaus vardu, galiausiai apsistojo ties aikštele priešais Šv. Petro ir Povilo bažnyčią. Tačiau šis sprendimas iki šiol vertinamas prieštaringai, nes toje vietoje yra automobilių stovėjimo aikštelė.

Popiežiaus laidotuvių valandą 2005 m. balandžio 8 d. Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija pasodino ąžuolą.

Palaimino paminklo statybas

Jono Pauliaus II vardo suteikimas mokyklai Lietuvoje atrodo kaip išskirtinis žingsnis, tačiau kaimynėje Lenkijoje švietimo įstaigų tokiu vardu – šimtai. Ši pavasarį daugelio jų atstovai susirinko Vilniuje.

Pasaulyje lenkų tautybės popiežiaus vardu pavadinta per 1200 įvairių švietimo įstaigų. Dalis jų priklauso Jono Pauliaus II mokyklų susivienijimui, įkurtam 1998 m. Lenkijoje, Radomo mieste. Iš jų apie 300 dalyvių, atstovaujančių 90 švietimo įstaigų, gegužės 24–27 d. susirinko į XXV tarptautinį Jono Pauliaus II šeimyninį forumą. Vienu iš forumo organizatorių ir iniciatorių tapo Jono Pauliaus II progimnazija Vilniuje.

Forumo dalyviai teigė, kad renginio tikslas yra propaguoti popiežiaus puoselėtas vertybes. Viena sudedamųjų forumo dalių – koncertas, kuriame skambėjo lietuviškos, rusiškos, lenkiškos, baltarusiškos, taip pat totorių ir žydų atliekamos dainos.

Sąskrydžio svečiai lankė Rasų kapines, Vilniaus senamiestį, Trakus. Svarbiausias suvažiavimo dalyvių tikslas – dar vieno velionį popiežių įamžinsiančio ženklo statybos – Jono Pauliaus II progimnazijos kieme palaiminta būsimo paminklo vieta.

Dosjė

Jonas Paulius II (1920–2005 m., tikrasis vardas – Karolis Józefas Wojtyła) – 264-asis Katalikų bažnyčios vadovas. Išrinktas 1978 m. spalio 16 d. Jis tapo jauniausiu, taip pat pirmuoju slavų kilmės popiežiumi. Pontifikavimo laikotarpiu Jonas Paulius II aplankė 129 valstybes, parašė 14 popiežiškųjų enciklikų, beatifikavo 1340 žmonių ir kanonizavo 483 šventuosius. Popiežius buvo pripažintas įtakingiausia XX a. asmenybe, daug prisidėjusia prie komunistinės santvarkos Europoje žlugimo.

1942 m. įstojo į pogrindinę kunigų seminariją.

1946 m. Krokuvoje įšventintas į kunigus.

1964 m. įšventintas į Krokuvos arkivyskupus.

1967 m. K.J.Wojtyłai suteiktas kardinolo titulas.

1978 m. spalio 16 d. K.J.Wojtyła išrinktas popiežiumi.

1979 m. kelioms dienoms grįžo į Lenkiją.

1981 m. gegužės 13 d. į popiežių Šv. Petro aikštėje šovė turkų kovotojas Mehmetas Ali Agca. Popiežiaus gyvybę išgelbėjo gydytojai. Ligos patale Romos katalikų bažnyčios vadovas atleido į jį šovusiam M.A.Agcai.

1982 m. gegužės 12 d. popiežių bandė nudurti konservatyvusis Ispanijos dvasininkas Juanas Fernandezas Krohnas. Į jį pasikėsinta Marijos šventykloje Fatimos mieste Portugalijoje, bet popiežius nenukentėjo.

1987 m. Jonas Paulius II eidamas popiežiaus pareigas trečią kartą apsilankė Lenkijoje.

1993 m. rugsėjo 4–8 d. popiežius Jonas Paulius II lankėsi Lietuvoje. Tai buvo pirmasis, ir kol kas vienintelis, apskritai popiežiaus vizitas Lietuvos istorijoje. Tai buvo taip pat pirmasis popiežiaus apsilankymas buvusioje TSRS teritorijoje.

1993 m. Vatikanas užmezgė diplomatinius ryšius su Izraeliu.

1994 m. popiežius išleido populiarią knygą "Peržengiant vilties slenkstį".

1995 m. gegužės 17 d., savo 75 metų jubiliejaus išvakarėse, popiežius atsisakė atsistatydinti, kaip daro kiti 75-erių sulaukę vyskupai.

2000 m. popiežius paprašė atleidimo už bažnyčios praeities nuodėmes, tarp kurių – netinkamas elgesys su žydais, eretikais, mažumomis ir moterimis.

2000 m. popiežius lankėsi Šventojoje Žemėje. Jis aplankė šventąsias Izraelio vietas ir buvo palestiniečių teritorijoje.

2001 m. popiežius baigė savo vizitą Sirijoje ir tapo pirmuoju popiežiumi, įžengusiu į mečetę.

2001 m. popiežius atsiprašė seksualinio priekabiavimo aukų, nukentėjusių nuo dvasininkijos.

2002 m. surengė JAV Romos katalikų dvasininkų viršūnių susitikimą dėl pedofilijos skandalo, sukrėtusio Amerikos bažnyčią.

2002 m. rugpjūtį popiežius paskutinį kartą viešėjo tėvynėje. Jis apsilankė Krokuvoje.

2003 m. spalio 19 d. popiežius beatifikavo motiną Teresę, vadinamą labdaros simboliu, priešais 300 tūkst. žmonių minią.

2004 m. gegužės 16 d. šventaisiais paskelbė dar šešis žmones.

2005 m. balandžio 1 d. pranešta, kad popiežiaus būklė labai sunki, o balandžio 2 d. paskelbta apie popiežiaus mirtį 19.37 val. Grinvičo laiku.

2011 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbtas palaimintuoju.