Nuo 2005 metų vidurio remontui užsidariusi Kauno filharmonija iš bjauriojo ančiuko pamažėle virsta gražuole gulbe.

„Jei darbų finansavimas nebus pristabdytas, galbūt jau per ateinančias Kalėdas žiūrovus pakviesime į pirmąjį koncertą atnaujintoje salėje“, – viliasi Kauno filharmonijos direktorius Justinas Krėpšta.

Paminklinio pastato rekonstrukcijai lėšos skiriamos iš valstybės investicijų programos. Prisideda ir miestas, skyręs daugiau nei 2 milijonus litų. Pagal sąmatą visam projektui įgyvendinti numatyta 17,5 mln. litų, įvairiems darbams ir įrangai jau išleista 8,5 mln. „Pakeista šildymo sistema, elektros instaliacija, vamzdynai, santechnika, įrengtas vėdinimas, sumontuotas estetiškas salės ir scenos apšvietimas. Atsirado daugiau patogių persirengimo kambarių atlikėjams, salėje padaugėjo vietų žiūrovams. Scenoje įrengtas balkonas chorui. Iš kiemo pusės atsirado originalus stiklinis gaubtas, kurio laiptai veda į žiūrovų balkoną. Jau atvežtos ir patogios, solidžios vengrų gamybos kėdės, derančios prie salės kolorito“, – permainas vardijo J.Krėpšta.

Pastatą K.Donelaičio ir L.Sa­piegos gatvių kampe suprojektavo garsus architektas Edmundas Frykas. Pasak kultūros vertybių apsaugos ekspertės menotyrininkės Rūtos Purvinaitės, Teisingumo ir Seimo rūmai baigti statyti 1928-aisiais. Čia įsikūrė Teisingumo ministerija, Vyriausiasis tribunolas, kitos teisinės institucijos. 1936 metų rugsėjo 1 dieną rūmų pagrindiniame korpuse savo pirmajam posėdžiui susirinko tautos atstovų Seimas. „Pasibaigus renovacijai, ant pastato turi atsirasti paminklinė lentelė, primenanti šį daug kam nežinomą istorijos faktą“, – įsitikinęs J.Krėpšta.

Filharmonijos pastatas rekonstruojamas pagal architektės Rymantės Gudienės projektą, darbus atlieka statybos bendrovė „Virmalda“.