Geologai Gedimino kalną tyrė metus: ar pagaliau pavyks sutvirtinti šlaitus?

Muziejaus Investicijų, projektų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Vaidas Petrokas, atsakingas už kalno tvarkymo eigą, BNS teigė, kad šie geologiniai tyrimai nacionalinę svarbą turinčiame kalne buvo patys sudėtingiausi kada nors atlikti Lietuvoje. Anot jo, tyrimų pagrindu sukurtas trijų dimensijų (3D) kalno modelis leis inžinieriams ir geologams parengti techninį projektą, t.y. pasiūlyti aiškius sprendimus, kaip, pirmiausia, tinkamai sutvirtinti kalno pietrytinį šlaitą ir ant jo stovinčius Kunigaikščių rūmus, o vėliau – ir visą kalną.

„Geologiniai tyrimai buvo viena iš pagrindinių ir sudėtingiausiu dalių – ištirti visą kalną, kokia jo struktūra. Tam padaryta 15 gręžinių nuo pat kalno viršaus iki, populiariai tariant, kalno pado: šeši jų – vertikalūs gręžiniai, devyni buvo skersuoti pjūviai. Tai, galima sakyti, buvo patys sudėtingiausi geologiniai tyrimai, atlikti Lietuvoje“, – pabrėžė jis.

Tyrimus organizavo Lietuvos nacionalinis muziejus, atliko bendrovė „Geobaltic“, dirbanti kartu su muziejaus skelbtą konkursą laimėjusia bendrove „Hidroterra“. Visam galutiniam kalno sutvarkymo techniniam projektui, įskaitant archeologinius, inžinerinius tyrimus, numatyta 2,2 mln. eurų.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Tyrimai leis pritaikyti sprendimus

Anot V. Petroko, tyrimai atskleidė, kokie tiksliai yra sluoksniai kalne, paimta ir laboratorijoje ištirta apie 200 mėginių. Taip nustatyta tiksli grunto sandara konkrečiose kalno vietose, ir tai vėliau leis pritaikyti kiekvienai vietai tinkamą konstrukcinį sutvirtinimo sprendimą.

Tyrimo ataskaitą liepą patvirtino Lietuvos geologijos tarnyba. Kalno 3D modelį pagal pateiktus duomenis rugsėjį sukūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai.

3D modelis leidžia „pjaustyti“ kalną įvairiais pjūviais, matyti, kur formuojasi nuošliaužos, kokia yra geologinė struktūra ir kokių reikia sprendinių priimti, kad statiniai laikytų ir patys šlaitai būtų sutvirtinti.

Ketvirtadienį Lietuvos nacionaliniame muziejuje rengiama ir mokslinė konferencija, skirta tyrimams pristatyti – bus aptariama, ar anksčiau keltos mokslininku hipotezės pasitvirtino.

Turėdama šiuos duomenis, „Hidroterra“ toliau rengia pietrytinio kalno šlaito tvarkymo techninį projektą – jis turi būti baigtas iki lapkričio 22-osios. Šiame, problemiškiausiame šlaite stovi Kunigaikščių rūmų ir gynybinės sienos pagrindai.

„3D modelis leidžia „pjaustyti“ kalną įvairiais pjūviais, matyti, kur formuojasi nuošliaužos, kokia yra geologinė struktūra ir kokių reikia sprendinių priimti, kad statiniai laikytų ir patys šlaitai būtų sutvirtinti. 3D modelis mums tai parodys, bet geologiniai tyrimai yra pagrindas’, – tvirtino V. Petrokas.

„Bus sprendimai, kaip, pavyzdžiui, reikia stiprinti Kunigaikščių rūmų pagrindus, ar tai turėtų būti tam tikro gylio poliai - aukščiau, ar žemiau, ar jie atlaikys, jei priimsime tokį sprendimą. Tai susiję su investicijomis. Gal vienoje vietoje šlaituose reikia gabionų, o kitur gal reikia stipresnių sprendinių“, – paaiškino muziejaus atstovas.

Kalną dar tyrinės archeologai

Techninis viso kalno tvarkymo projektas turėtų būti baigtas iki kitų metų kovo pabaigos. Vis dėlto V. Petrokas neabejoja, kad projekto rengėjai pasinaudos galimybe nukelti terminą, kadangi dar turės būti atlikti ir archeologiniai tyrimai nustačius naujus objektus: žemutinės pilies pietinį bokštą greta ankstesniojo, šiuo metu uždaryto tako į kalną ir tunelį po pilies prižiūrėtojo (Pilininko) namu.

„Yra daug paslapčių, tad nenorėčiau teigti, kad kovo mėnuo yra galutinis. Reikia ištirti ir istorines kalno paslaptis, turėti šitą medžiagą“, – kalbėjo V. Petrokas.

Pastarąjį kartą kiek išsamesni kalno geologiniai tyrimai buvo atlikti beveik prieš pusę amžiaus – 1973-iaisiais.

Po 2016 metais įvykusių kelių Gedimino kalno nuošliaužų 2017 metų pabaigoje valstybės mastu paskelbta ekstremali situacija. Per tą laiką atlikti kalno šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, įrengta vandens drenavimo sistema, tačiau pietrytinio šlaito būklė lieka kritinė, yra naujų nuošliaužų grėsmė.

Tyrimai parodė, kad pagrindinė kalno problema – vanduo ir nestabilus prieš 30 metų supiltas gruntas.

Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 metų pabaigoje.

Dėl kritinės būklės ir tvarkymo darbų kalnas kurį laiką buvo uždarytas lankytojams, šiuo metu į jį galima pasikelti taku nuo Vilnios pusės, taip pat veikia funikulierius.