Buvusi Lietuvių kalbos instituto vadovė atkakliai teisiasi dėl atleidimo

J. Zabarskaitė Vilniaus apygardos teismui apskundė rugpjūtį priimtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą atmesti jos ieškinį.

„Prašome panaikinti pirmosios ir priimti naują sprendimą, tenkinti ieškinį, – BNS sakė J. Zabarskaitės advokatas Jonas Platelis.

Jis mano, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus.

„Netgi tokiose vietose, kur net sunku įsivaizduoti: abi šalys neginčija, bet teismas konstatuoja priešingai“, – sakė advokatas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad J. Zabarskaitės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą.

„Švietimo ir mokslo ministerija viską atliko pagrįstai, o ieškinys nepagrįstas“, – sakė sprendimą paskelbusi teisėja Ieva Stanislovaitienė.

Iš darbo ginčo bylą pralaimėjusios J. Zabarskaitės teismas priteisė 2,8 tūkst. eurų sumokėti Lietuvių kalbos institutui. Ši suma yra proceso išlaidos.

Išsamesni motyvai neskelbiami, nes byla nagrinėta uždarame posėdyje. Į bylą buvo pateikta medicininių dokumentų, jie tapo pagrindu skelbti uždarą posėdį.

Buvusi instituto vadovė siekė darbo sutarčių nutraukimą su ja pripažinti neteisėtu, grąžinti į pareigas, prašė priteisti išmokas, susijusias su darbo santykiais.

„Prašau grąžinti į darbą. Kaip ir sakiau, kai buvo organizuojami auditai vienas po kito, kad turbūt tegu atleidžia ir tada aiškinsimės teisme. Manau, kad nepagrįstai atleido, dėl to ir skundžiuosi. Klaidų daro visi, tačiau atleidimui pagrindo nebuvo“, – BNS yra sakiusi J. Zabarskaitė.

Atsakovai šioje byloje yra Švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvių kalbos institutas. Jos su ieškiniu nesutiko.

Nuo 2003 metų įstaigai vadovavusi J. Zabarskaitė atleista gegužės 31 dieną, įvertinus Lietuvių kalbos instituto 2015–2018 metų veiklą – per auditą nustatyta reikšmingų teisės aktų pažeidimų, taip pat neištaisytų po ankstesnių patikrinimų.

Institutui šiuo metu vadovauja Albina Auksoriūtė.

Kaip skelbė Švietimo ir mokslo ministerija, konstatuota, kad J. Zabarskaitė „ilgą laiką netinkamai vykdė nustatytas funkcijas, neužtikrino instituto veiklos atitikties įstatymams ir kitiems teisės aktams“, taip pat neužtikrino tinkamo, racionalaus ir tausaus išteklių naudojimo bei veiksmingos finansų kontrolės.

Šių metų pradžioje atliktas auditas nustatė, kad institutas neįvykdė įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas (47,7 tūkst. eurų), direktorė, nesuderinusi su darbdaviu, buvo papildomai įdarbinta instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte. Taip pat konstatuota, kad vienodas pareigas einantiems darbuotojams buvo nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai.

Balandį baigtas pakartotinis auditas, anot ministerijos, vėl nustatė to paties tipo ir naujų direktorės veiklos pažeidimų: institutas pirko paslaugų iš individualią veiklą vykdančių instituto darbuotojų, nors tokio paties pobūdžio darbams atlikti jame buvo įsteigti valstybės finansuojami etatai. Nustatyta, kad paslaugos pirktos iš instituto darbuotojų artimųjų ar giminaičių, taip nesilaikant skaidrumo reikalavimų.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gegužės pabaigoje taip pat konstatavo, kad J. Zabarskaitė pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimą reglamentuojančius teisės aktus, nes priėmė sprendimus dėl kartu su bendraautoriais rengtos monografijos, pasirašė sutartį su sūnaus darboviete, pažeidė reikalavimą tinkamai ir laiku deklaruoti interesus.

J. Zabarskaitė yra sakiusi, kad nemano, jog abejonės dėl instituto sutarties su jos sūnaus darboviete galėjo padaryti reikšmingos žalos.

Ji pabrėžė, kad dalis pažeidimų buvo ištaisyti.

VTEK trečiadienį paskelbė, kad buvusiai Lietuvių kalbos instituto vadovei nereikėjo deklaruoti pareigų instituto vykdomame tarptautiniame finansuojame projekte, tad to nepadariusi ji nepažeidė įstatymų.

VTEK taip pat nenustatė, kad J. Zabarskaitė būtų sprendusi dėl savo pačios priėmimo į pareigas minėtame projekte, nerado „tiesioginių ir akivaizdžių duomenų“, kad ji, kaip instituto vadovė, būtų priiminėjusi ir kitus su savo veikla projekte susijusius sprendimus.