Butų savininkai pasijuto tarsi spąstuose

Jungtinės veiklos sutartis pasirašę kai kurių Kauno daugiabučių gyventojai teigia atsidūrę nepavydėtinoje situacijoje.

Neaiški atsakomybė

Daugumą Kauno daugiabučių ūkių valdo savivaldybės konkurso keliu paskirtos pastatų administravimo įmonės. Kiti namai turi įsteigę butų savininkų bendrijas. Pataruoju metu atsirado trečias valdymo būdas – jungtinės veiklos sutartys, kai gyventojai įgalioja vieną ar kelis savo atstovus rūpintis pastato reikalais.

Ši naujovė bent jau kol kas vertinama labai prieštaringai: apie tai galima spręsti ir iš gyventojų atsiliepimų.

I.Kanto gatvėje gyvenančios R. P. teigimu, jungtinės veiklos sutartis tėra būdas ignoruoti avarinių požymių turinčius namo trūkumus.

„Pagal jungtinės veiklos sutartį mūsų namo reikalais turi rūpintis du žmonės. Kai vieną vakarą mano butą apsėmė fekalijos, nė vieno jų negalėjau rasti. Teko meistrus kviesti pačiai, tad aš viena turėjau viskuo rūpintis, nors problema buvo viso namo. Jei namas būtų turėjęs administratorių, viskas būtų buvę daug paprasčiau. Bėdų turime ir dėl namo fasado dalių tvarkymo, būtinas ir stogo remontas, nes pūva pusiau medinio namo kapitalinė siena. Tačiau iš jungtinės veiklos sutarties nėra jokios naudos. Supratau, jog ta sutartis – tiesiog būdas išvengti atsakomybės už bendrus namo reikalus. Nenumatytos jokios sankcijos, jei gyventojai nevykdo pareigos išlaikyti ir prižiūrėti bendro naudojimo objektus“, – savo pastebėjimais dalijosi I.Kanto gatvės name esančio buto savininkė.

Skolos tik auga

Neseniai jungtinę veiklą įkūrusio Taikos gatvės daugiabučio gyventojai taip pat susidūrė su grėsmėmis.

„Mūsų name yra keli asmenys, nemokantys už liftą. Skola jau pasiekė nemenką sumą, tačiau namo gyventojai yra bejėgiai išspręsti šią problemą. Manau, taip atsitiko todėl, kad esame įsteigę ne bendriją, bet tik pasirašę jungtinės veiklos sutartį“, – svarstė daugiabučio gyventojas Paulius.

Jis tvirtino, kad jungtinės veiklos sutartyje nėra numatytas atsakingas asmuo, kuris privalėtų imtis iniciatyvos ir kuriam tektų atsakomybė dėl skolininkų keliamų problemų.

"Mano nuomone, jungtinės veiklos sutartys gyventojams neduoda jokios naudos. Jei nesugebame susitvarkyti su keliais skolininkais, kaip galima galvoti apie rimtesnių, pavyzdžiui, namo renovacijos planų įgyvendinimą? – dėstė nusivylęs daugiabučio gyventojas.

Problemos užprogramuotos

Teisininkas Mindaugas Steponavičius pastebėjo, kad gyventojų minimos problemos yra tarsi iš anksto užprogramuotos jungtinės veiklos sutartyje.

Pasak teisininko, bene didžiausi keblumai susidaro dėl to, kad jungtinės veiklos sutarties laikymosi nekontroliuoja jokios valstybinės institucijos.

„Išrenkamus administratorius kontroliuoja savivaldybės, bendrijų veiklą, visas jos narių teises ir pareigas reglamentuoja Bendrijų įstatymas, o jungtinės veiklos sutartis yra visiškai nereglamentuojama sritis, todėl nuolat atsiranda daug problemų ir klausimų, į kuriuos niekas nežino atsakymų“, – tvirtino M.Steponavičius.

Jo teigimu, neaišku, kaip jungtinės sutarties dalyvis galėtų išsireikalauti informaciją apie priskaičiuotus mokesčius, apie atliktų darbų kainą.

Neaiškios pareigos

„Net neaišku, kam jis turėtų tokį reikalavimą adresuoti. Pavyzdžiui, namo administratoriaus pareigos yra reglamentuotos. Remiantis įstatymais, administratorius tokią informaciją turi pateikti per dešimt dienų, Bendrijų įstatyme numatyta, kad bendrijos pirmininkas į tokius paklausimus turi atsakyti per penkias dienas“, – aiškino į daugiabučių administravimo spragas besigilinantis specialistas.

Pasak jo, jei savo pareigų neįvykdo namo administratorius, apie tai galima informuoti savivaldybę, kitas valdžios institucijas.

„Bendrijų įstatyme yra aiškiai suformuluotos pareigos bendrijos pirmininkui, ir tų pereigų nevykdymas leidžia bendrijos nariui kreiptis į teismą, o jungtinės veiklos sutarties dalyvis neturi kur kreiptis, nes pereigos nėra numatytos. Todėl nuolat iškyla problema, kaip eiliniam gyventojui ginti savo teises“, – sakė M.Steponavičius.

Jis pabrėžė, kad nėra aiškiai reglamentuojama, kas tampa atsakingu subjektu jungtinės veiklos sutartyje ir kas privalėtų prisiimti atsakomybę, pavyzdžiui, už netinkamą valdymą, netinkamus sprendimus ir pan.

Nėra kontrolės

„Jungtinėje veikloje būna išrinkti įgalioti atstovai, kurie įgyvendina visą sutartį. Tačiau visiškai neaiški jų kontrolė – iš principo nenumatomi terminai, kokį laikotarpį tie asmenys gali būti įgaliotiniais, nenumatoma jų pakeitimo tvarka, nenumatoma pareiga atsiskaityti. Todėl sudaroma neterminuoto vadovavimo galimybė. Taip atsiranda sąlygos piktnaudžiauti, nieko neveikti ir išvengti atsakomybės“, – apie galimas grėsmes kalbėjo teisininkas.

Jo teigimu, atsižvelgiant į reglamentavimo spragas ir neišsamų pobūdį, jungtinės veiklos sutartis yra labai neskaidri valdymo forma, dėl to praktikoje ji labai retai taikoma.

„Bendrijoje yra revizijos komisija ir revizorius, kuris gali kontroliuoti ir bendrijos pirmininko veiklą. Jungtinės veiklos sutartyje to nėra. Tai suteikia galimybę namo įgaliotiniam piktnaudžiauti savo interesais. Be to, sprendžiant iš gyventojų skundų, kyla problemų dėl atsiskaitymo už paslaugas. Įsiplieskia ginčai, kas turi mokėti už name pasitaikančių avarijų likvidavimą. Pavyzdžiui, gyventojas išsikviečia avarinę tarnybą, nes yra užsikimšęs kanalizacijos stovas (ne jo bute, bet bendras vamzdynas). Bendrijoje avarinę tarnybą kviečia bendrijos pirmininkas. Jungtinės veiklos sutarties atveju viskas yra paliekama spręsti patiems namo gyventojams. Išeina taip: kas iškviečia avarinę tarnybą, tas ir gauna sąskaitas už atliktus darbus. Tokiam žmogui belieka pasiimti kepurę ir eiti per visus butus prašant pinigų“, – pastebėjo M. Steponavičius.