Žiurkės –  arčiau žmonių

Daugiabučių namų gyventojai jau dalijasi žinia, kad savo būstuose mato pelių. O kai kurie net nufilmuoja aplink būstus šmirinėjančias žiurkes.

Bandužių gatvėje vieno namo gyventojai matė žiurkių, kurios į butus pirmuosiuose aukštuose atsėlina per orlaides ar sandėliukus, naktimis girdi jų krebždėjimą.

Tokiais atvejais namus administruojančios bendrovės ar pirmininkai kviečia deratizacija užsiimančių bendrovių darbuotojus.

Bendrovės „Credo“ paslaugų pardavimo vadybininkas Vytautas Kymantas pasakojo, kad privačių namų gyventojus labiau atakuoja lauko pelės, mat joms tokie būstai labiau prieinami. Artėjant žiemai jos ieško būdo išgyventi šaltį palėpėse, terasose, po grindimis. Jos graužia apšiltinimo medžiagas.

Žiurkės visais metų laikais gyvena arčiau žmonių, o rudenį į daugiabučius namus jos patraukia todėl, kad jų gyvenami kanalizacijos šuliniai ar apleisti vamzdynai dažniau užliejami lietaus vandens.

Pasiekia devintą aukštą

„Paprastai jos ateina į daugiabučius namus dėl netvarkingų statybos ar remonto darbų. Žmonės gražiai įsirengia butus, bet už gipsinių sienų lieka atviri vamzdžiai, neužtaisytos ertmės. Taip žiurkės gali pakilti net iki devinto aukšto. Iš ventiliacijos šachtų, pragraužusios gofruotą vamzdį, jos patenka į butą. Kartais žiurkės kanalizacijos vamzdžiu pakyla iki klozeto ir išlipa tiesiog iš vandens ir bėgioja po namus, kol nepagauname jų spąstais. Tiesa, jos nelenda tada, kai žmogus sėdi ant klozeto, dažniausiai ateina naktį, kai bute tylu. Yra buvę visokiausių situacijų. Jos ieško ne tik maisto, bet ir šilumos bei prieglobsčio. Jei tik randa kelią, žiurkės juda pirmyn ir atgal, nepalikdamos tokios vietos nė šiltuoju metų laiku“, – pasakojo apie graužikų būdą specialistas.

Skaitytojo nuotr.

Kavinėms – reputacinė žala

Verslininkams didžiausia graužikų žala – reputacinė. Juk pamatęs kavinėje ar restorane pelę ar žiurkę joks lankytojas į šią maitinimo įstaigą nebeateis.

Todėl maitinimo įstaigos privalo turėti sutartis su kenkėjų kontrolę vykdančiomis bendrovėmis. Esant bent menkiausiam įtarimui, specialistai imasi spręsti problemą.

Graužikai padaro žalos ir kitoms įmonėms. Baldų sandėliuose jie gali apgraužti gaminius.

Daugelis Laisvosios ekonominės zonos įmonių taip pat samdo graužikus naikinančius specialistus, nes žiurkės atakuoja ir plastiko ar net stiklo gaminių įmones, – graužikus vilioja žmonių atsinešamas maistas.

Stebina aukštu intelektu

Pelės ir žiurkės dažniausiai nuodijamos, bet gali būti gaudomos ir spąstais ar gyvagaudėmis priemonėmis, kad tai būtų humaniškas veiksmas.

Nuodai paprastai padeda kaip galima greičiau išdžiovinti gaišeną, kad ji neskleistų bjauraus dvoko. Neretai naudojami itin klampūs klijai, ant kurių užlipusios jos nudvesia.

„Žiurkės labai protingi padarai, jas naikinti nėra paprasta. Mums visada iššūkis rasti, per kur jos pateko į patalpą. Jos gali neragauti nuodų kelias dienas ir nesiartinti prie gaudymo priemonės, nes kiekvienas naujas daiktas joms kelia abejonę ir baimę. Todėl nuodai pagaminami taip, kad gyvūnas nugaištų tik po kelių dienų jų suėdęs. Taip gentainės nesupranta, kad nuodas buvo padėtame maiste. Priešingu atveju jos nė nežiūrėtų į tą pusę. Pelės smalsios ir ne tokios protingos kaip žiurkės“, – pasakojo V. Kymantas.