Bažnyčiose vis labiau populiarėja aukojimas kortele: kokias sumas renkasi lietuviai?

Ne kelios monetos į aukų dėžutę, o auka mokėjimo kortele – toks vaizdas bažnyčiose vis dažnesnis. Vilniaus Bernardinų bažnyčia aukojimo terminalus naudoja jau metus.  

„Tai buvo pačių parapijiečių iniciatyva. Jaunesnių žmonių, kurie savo tėvams pasakė, kad yra kitoks būdas, kitokia galimybė aukoti bažnyčioje“, – apie aukojimo kortele pradžią pasakojo Vilniaus Bernardinų parapijos klebonas Andrius Nenėnas. 

Kortelių skaitytuvai bažnyčiose, priimant didesnes aukas už vestuves, krikštynas ar laidotuves, naudojami jau seniai. Vis dėlto, jie nebuvo pritaikyti per trumpą laiką priimti didelį kiekį smulkesnių aukų. 

„Girdėdavome iš savo klientų, kad nejaukiai jaučiasi bažnyčiose, kai norisi paaukoti, bet nėra galimybių to padaryti, nes neturi grynųjų“, – teigė banko Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas Trumpickas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pirmieji aukojimo terminalai buvo išbandyti prieš dvejus metus Klaipėdoje, o juos patobulinus, nuo rudens terminalai siūlomi bažnyčioms visoje Lietuvoje. 

„Kol kas procentas – labai nedidelis. Dėl to, kad mes bažnyčias skaičiuojame vienetais ir dešimtimis. Reikia turėti omenyje, kad tai pasiūlėme tik prieš tris mėnesius“, – akcentavo D. Trumpickas. 

Vilniaus Bernardinų bažnyčios klebonas atskleidžia, jog tarp surinktų aukų vis dar vyrauja grynieji pinigai, o kortele bent jau Bernardinų bažnyčioje surenkama tik apie 10 proc. visų aukų. 

„Neskaičiavome, nelyginome, nestovime atsistoję prie to aparato. Nėra išaugę aukojimai, bet matome, kad žmonėms patogu, nes yra žmonių, kurie jau nebesinaudoja grynais pinigais arba retai naudojasi“, – aiškino A. Nenėnas.

Banko duomenys rodo, kad vidutinė suma, kurią žmonės aukoja  banko kortele – septyni eurai. 

„Pirmųjų bažnyčių statistika rodo, kad kažkur per mėnesį būna apie 400 atsiskaitymų – apie 3 tūkst. aukų surenkama“, – sakė D. Trumpickas. 

Norint paaukoti kortele per terminalą, galima rinktis iš trijų sumų: penkių, dešimties, arba dvidešimties eurų.  

„Nors dominuoja penkių eurų aukojimai, kas ketvirtas aukojimas – dešimties eurų, kas aštuntas – dvidešimties“, – statistiką pristatė D. Trumpickas.

Nors planuojama, jog aukojimo terminalų populiarumas augs, grynųjų aukos – neišnyks. 

„Tai – įpročio reikalas. Daug kas bažnyčioje – įpročio reikalas. Kaip žmonės įpranta, kaip jiems suteikia galimybes“, – teigė A. Nenėnas.

Šiuos aukojimo terminalus jau galima išvysti keliose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir Molėtų rajono bažnyčiose.