Abėcėlė mažųjų gamtos mylėtojų tėveliams

Vaikų meilė gamtai prasideda nuo pirmų stulbinamų atradimų: blizgučių tykanti šarka, drakono formos debesis, nuo skruzdėlių darbininkių lakstymo virpantis skruzdėlynas, pakrūmiais sprunkantis zuikis. O pagarba gamtai kuriama šeimoje.

Ekologišką gyvenimo būdą vaikams skiepyti siūloma kuo anksčiau. Jie linkę mylėti gamtą ir yra smalsūs. Tad svarbiausia tėvų užduotis – neperlenkti lazdos su ekologijos mokymu ir mažomis taisyklėmis tiesiog sustiprinti natūralų vaikų domėjimąsi aplinka. Mažieji mokosi labai greitai, o kartą susidomėję gamtosaugos idėjomis galbūt daugiau niekam iš savo aplinkos žmonių neleis numesti šiukšlės.

Patiems mažiausiems pakanka stebėti gamtą: augalus, vabzdžius, paukščius. Jei vaikus išmokysime suprasti, kiek laiko, vandens ir saulės šviesos reikia, kad pražystų sodas, galėsime būti tikri, kad jie niekada nenorės ardyti šio pasaulio.

3–4 metų vaikus jau galima labiau įtraukti į ekologišką gyvenimą. Gyventi tausodami aplinką mažyliai pradeda mokytis nuo smulkių kasdienių darbelių: užsukti čiaupą, kai plaunasi rankas, išjungti šviesą, kai išeina iš kambario, stiklinį buteliuką mesti į stiklo šiukšliadėžę, o pakuotę – į popieriaus. Vaikas paprastai noriai imasi rankdarbių, o ypatingą džiaugsmą jam suteikia galimybė pačiam rūpintis augalu, daržo ar sodo kampeliu (net jei jis yra balkone).

Maištaujančius paauglius sudominti ekologišku gyvenimo būdu – sunki, bet įmanoma misija. Tėvų praktika rodo, kad juos pavyksta užkrėsti savanorystės idėjomis: dalyvauja paplūdimių valymo, miškų tvarkymo akcijose, miško atsodinimo projektuose. Dažnai teigiamai paveikia išvykos į vietoves, kurių florai ir faunai gresia išnykti.

Norint, kad pasaulis būtų gražesnis ir švaresnis, reikia jį pradėti gražinti aplink save. Naujieji metai – puikiausia proga pradėti atžalas įjungti į gamtos puoselėtojų gretas pasinaudojant kitų sukauptais patarimais.

Dieną be reikalo nejunk šviesos. Skaityk prie lango. Nepamiršk jos išjungti išeidamas iš kambario.

Šaunu, kad nepamiršti išjungti kompiuterio – veikdamas miego režimu jis tuščiai naudoja energiją.

Ramybė namie – palaima. Neturėk įpročio garsiai klausyti muzikos – gerbk ne tik savo, bet ir kaimynų ausis. Gerbk gamtą – išjunk radiją ar grotuvą, kai išeini iš kambario.

Jei vėdini kambarį, išjunk radiatorių – neleisk šilumos vėjais. Nepaversk kambario tropikais – 19 laipsnių yra tinkamiausia temperatūra.

VIRTUVĖJE

Uždengus puodą dangčiu maistas greičiau išverda. Prisuk ugnį pasirodžius pirmiems burbuliukams.

Parink tinkamą puodo dydį – nevirk kiaušinio penkių litrų katile.

Į lėkštę dėkis maisto tiek, kiek galėsi suvalgyti, arba mažiau. Taip nieko nereikės išmesti.

Indams plauti naudok karštą vandenį, skalauti – šaltą. Taip sutaupysi ir vandens, ir energijos.

Prieš atidarydamas šaldytuvą pagalvok, ko nori, ir nepalik jo atidaryto.

Jei gali, pakeisk senus prietaisus modernesniais ir mažiau eikvojančiais gamtos išteklius.

Rūšiuok šiukšles.

SVETAINĖJE

Nepalik įjungto televizoriaus, jei niekas jo nežiūri. Išjunk paspaudęs mygtuką, o ne pultelį – išjungtas budėjimo režimu televizorius tampa energijos švaistykle.

Senus laikraščius ir žurnalus sudėk į popieriams skirtą šiukšliadėžę.

Žuvytėmis verčiau grožėtis nardydamas, bet jei tikrai nori turėti akvariumą, nepirk žuvyčių, kurios buvo atgabentos iš tolimiausių planetos kampelių kenksmingomis sąlygomis. Rinkis žuveles, kurios buvo sugautos ar veisiamos nekenkiant gamtai.

VONIOS KAMBARYJE

Dažniau rinkis dušą, o ne vonią – jai pilnutėlei reikia trigubai daugiau vandens.

Panaudojęs užsuk buteliukus ir flakonus. Higienos priemones naudok saikingai – daug nereiškia, kad būsi švaresnis, o produktui nuplauti sunaudosi daugiau vandens.

Valydamas dantis užsuk čiaupą. Jei to nepadarysi, kas minutę perniek nubėgs apie dvylika litrų vandens. Patikrink, ar čiaupas nevarva.

Tualete nuleidęs vandenį pažiūrėk, ar jis nebebėga.

Neperkrauk skalbimo mašinos – ji prasčiau išskalbs ir greičiau suges. Įdėk rekomenduojamą kiekį skalbinių, skalbimo miltelių ir nustatyk tinkamą skalbimo programą.

SODE, KIEME

Laistyti augalams naudok lietaus vandenį ar žarną, kuri nesutrūkusi ir nepraleidžia vandens.

Neišmesk nušienautos žolės į šiukšliadėžę. Sudėk ją į kokią nors dėžę – joje augalai natūraliai virs kompostu.

Pakėlęs šiukšlę išmesk į tinkamą šiukšliadėžę.

Tapk paukščių draugu – pakabink inkilėlį ar lesyklėlę, kur jie galės rasti atsigerti ir palesti.

GARAŽE, SANDĖLYJE

Nebenaudojamus toksiškus produktus, baterijas mesk ne į šiukšliadėžę ar tualetą, o į specialią dėžę, kad jie neterštų gamtos.

Surink nenaudojamus žaislus, daiktus, drabužius – užuot trūniję tamsiame kampe, jie gali pradžiuginti kitus.

Suvenyrai iš kelionių – gražu, bet venk vežtis tokius, kuriuos išplėši iš gamtos (kriaukles, augalus) vien tam, kad laikytum kur nors užkištus.

PARKE, PARDUOTUVĖJE

Žaisdamas su kamuoliu būk atsargus, kad nesudaužytum skulptūrų ir nenulaužytum augalų. Augalai – tavo miesto gamtos kampelis, gerbk juos.

Nenaudok plastikinių maišelių – jie skraidžioja ir teršia miestą. Eidamas apsipirkti pasiimk daugkartinį maišelį iš namų.

Lauk vasaros, kad valgytum braškes – žiemą jos atvežamos iš tolimų šalių, kuriose joms auginti išeikvojama daug energijos. Be to, žiemą jos brangesnės ir ne tokios skanios.

Medis – gyvas. Braižydamas jį sužeidi. Jei nori žaisti su rėžtuku, daryk tai braižydamas ornamentus popieriuje ar smėlyje.

GATVĖJE

Nemesk šiukšlių – jų laukia šiukšliadėžės.

Vesdamas pasivaikščioti šunį, pasiimk maišelį surinkti jo ekskrementams.

Eik ar važiuok dviračiu, o ne automobiliu.