Lapkričio mėnesį Neringa minės gimtadienį – 589-ąsias savo ištakų metines. Šiemet šventinė programa pasieks ir Vilnių, kur lankytojai kviečiami pažinti Neringą per skirtingų kartų fotografų kūrybą. Paroda „Kitas krantas“ leis pažvelgti, kaip ta pati – iš pažiūros visiems gerai pažįstama – vieta kinta priklausomai nuo fotografo žvilgsnio ir meninės raiškos.
Kuršių nerija dėl savo poetiško ir kartu laukinio kraštovaizdžio jau seniai užima svarbią vietą Lietuvos fotografijos istorijoje. Jūros ir marių horizontai, smėlio kopos, miškai, gyvenvietės fotografams tampa atspirties tašku kalbėti apie vietą ir žmogų, stebėti aplinkos kaitą, tyrinėti vaizdo galimybes. Parodoje „Kitas krantas“ bus eksponuojami 2017 m. įsteigtos Neringos mero premijos laureatų darbai. Ši premija skirta įvertinti fotomenininkus, savo kūryboje įamžinančius Kuršių nerijos gamtą, architektūrą, kultūros paveldą ir su šiuo kraštu susijusius žmones, taip pat puoselėti šio unikalaus regiono fotografijos tradiciją.
Parodoje bus eksponuojami Vitalijaus Butyrino, Alvydo Lukio, Aleksandro Ostašenkovo, Kazimiero Mizgirio, Vaclovo Strauko, Vytauto Daraškevičiaus, Gintauto Trimako, Tado Kazakevičiaus, Andriaus Repšio ir Marijos Šileikaitės-Čičirkienės darbai. Per savitas menines prieigas turinčių skirtingų kartų fotomenininkų objektyvus Neringa atsiskleidė vis kitaip.
Vieno savičiausių XX amžiaus antrosios pusės Lietuvos fotomenininkų Vitalijaus Butyrino nuotraukose Neringos kraštovaizdis tapo erdve, kurioje tikrovė susitiko su mitu, atmintimi ir žmogaus vaizduote. Alvydo Lukio darbuose Neringos aplinka atsiskleidė kaip atminties ir kultūros ženklų erdvė. Aleksandrui Ostašenkovui svarbus žmogaus santykis su vieta – Neringa jo kūryboje tapo erdve, kurioje susitiko gamta, istorija, asmeninė patirtis ir atmintis.
Kazimiero Mizgirio fotografijose svarbiausias objektas yra kopos – menininko darbuose jos tapo savarankišku, nuolat kintančiu pasauliu, kuriame svarbi smėlio faktūra, ritmas, šešėliai ir ypatinga Kuršių nerijos šviesa. Vaclovo Strauko fotografijose Neringa atsiskleidė ne tik kaip išskirtinio grožio kraštovaizdis, bet ir kaip gyva žmogaus, gamtos bei kasdienybės erdvė.
Per kelis dešimtmečius savo fotografijomis išsamią Neringos gyvenimo mozaiką sudėliojęs Vytautas Daraškevičius ypatingą dėmesį kreipė į kraštovaizdį, žmones, renginius ir besikeičiantį gyvenimą. Gintauto Trimako fotografijoje susitiko kraštovaizdis, senosios technologijos, performatyvumas ir asmeninė patirtis. Tadas Kazakevičius į Kuršių nerijos kraštovaizdį žvelgė ne tik kaip į gamtinę erdvę, bet ir kaip į žmonių gyvenimo, atminties bei patirčių vietą.
Kormoranų poveikį savo nuotraukose tyrinėjo Andrius Repšys, kviečiantis į Neringos gamtą pažvelgti ne vien kaip į estetinį peizažą, bet kaip į nuolat kintančią ekosistemą, kurioje žmogus, paukštis ir kraštovaizdis yra tarpusavyje susiję. M. Šileikaitė-Čičirkienė savo fotografijose kūrė asociatyvią kelionę po išskirtinį Neringos peizažą.
Paroda „Kitas krantas“ atskleis, kaip keitėsi fotografų santykis su vieta ir kaip kraštovaizdis tapo ne tik stebėjimo objektu, bet ir pasakojimu apie žmogų, laiką bei atmintį. Vienuose darbuose svarbesnės gamtos formos, kituose – kasdienybės detalės, nykstantys pėdsakai ar eksperimentai su fotografijos kalba.
Parodos „Kitas krantas“ atidarymas – lapkričio 4 d. 18.30 val. Vilniaus miesto rotušėje.
Naujausi komentarai