Ar už Kalvarijų turgaus tvoros prekiaujama legaliai?

Kalvarijų turgaus kaimynystėje veikiančiame sendaikčių turgelyje prekiaujama ne tik ant prekystalių, o tiesiog ant žemės už turgaus tvoros išdėliotomis prekėmis. Miestiečiams kyla klausimas, ar tokia prekyba yra legali.

Prekės iš savų ir pensininkų spintų

Kalvarijų turgaus pakraštyje ir už jo tvoros, iš Rinkinės gatvės pusės, įsikūrusiame turgelyje darbo dienomis prekiauja tik keli patys kantriausi prekiautojai. Tuo tarpu šeštadieniais prekiautojų būna itin daug - jie nukrauna prekystalius palei visą turgaus tvorą ir veją kitoje tako pusėje.

Darbo dienomis sendaikčiais šioje vietoje prekiauja apie penkiolika prekiautojų. Už 20 litų galima įsigyti seną televizorių „Šilelis“, už 40 litų – senovinį virdulį, liaudiškai vadinamą „samovaru“, sovietinių rublių po vieną litą už kupiūrą, vazelių, stiklinių, sovietinių kavos servizų, nudėvėtų batų, drabužių, elektros įrangos, net panaudotos kosmetikos.

Retas prekiautojas atskleidė, iš kur gauna prekes. Kai kurie išdavė, kad prekės yra iš jų namų, kiti – kad vargingai gyvenančių žmonių atneštos parduoti.

Darbo dieną sunku užsidirbti

„Šiandien prekyba neina, bet šeštadienį čia visi stalai užimti. Ir ant žemės išilgai viso tako žmonės prekiauja. Atneša čia savo prekes pensininkai, o perka jauni žmonės arba tie, kurie visai pinigų neturi“, - aiškino prekiautojas.

Viena klientė iš jo įsigijo dvi stiklines vazas už litą ir pridūrė, kad anksčiau žmonės pirkdavo, „o prie šios valdžios tik ir belieka savo sukauptus daiktus tokiu būdu pardavinėti.“

Prekiautojai tikino, kad tokia prekyba yra geriau nei nieko neveikti, nors darbo dieną čia sunku užsidirbti.

Prekes išsidėlioja ant vejos

Daugelis iš sendaikčių turgelio prekiautojų įsikūrė ant stalų, įrengtų šalia turgaus tvoros.  Tačiau trys prekiautojai buvo pasikloję juodo polietileno plėveles ir savo prekes išsidėlioję tiesiog ant žemės.

Žemė šalia šių prekybininkų jau nutrypta, žolės seniai nebematyti.

„Ant žemės pigiau. Už šitą vietą mokėti reikia 2 litus, o už stalą – 3 litus“, - paklausta, kodėl prekes išsidėliojo ant žemės, paaiškino viena prekiautoja.

Prie jos stovėjusi vyresnio amžiaus pirkėja turgelyje lankėsi ne pirmą kartą – ji puolė aiškinti, kad „pinigus lupa jau ir ten, kur, atrodo, jų nė būti negali.“ Moterys apgailestavo, kad net už tokias sąlygas prekybai tenka susimokėti.

Seniūnas abejojo legalumu

Šnipiškių rajono, kuriame įsikūręs Kalvarijų turgus, seniūnas Jonas Šerėnas sakė, kad leidimų prekiauti toje vietoje seniūnija nėra išdavusi. Esą sendaikčių turgelis yra Kalvarijų turgaus reikalas.

Paklaustas, ar gali būti, kad iš prekiautojų, įsitaisiusių ant vejos už turgaus tvoros, būtų renkama 2 litų rinkliava ir ar tai legalu, J. Šerėnas buvo lakoniškas: „Žinoma,  kad to negali būti. Jeigu iš žmonių renkama rinkliava už prekybą ant vejos, tai jau turgus gudrauja“.

Prekyba ant vejos - legali

Kalvarijų turgaus direktoriaus pavaduotoja Ingrida Talžūnienė aiškino, kad turgaus teritorija nesibaigia sulig tvora.

„Tvora yra pastatyta ne pagal turgaus brėžinius, tad teoriškai prekiautojai gali prekiauti ir už tvoros ribų, tačiau turgavietės administracija to daryti nerekomenduoja, nes pakankamai vietos prekybai yra pačioje turgavietėje“, - sakė I. Talžūnienė.

Turgavietės žemės sklypo plane yra tiksliai pažymėta riba, kur ant vejos dar yra turgaus teritorija, o kur jau jo užribis. Žadama, kad po turgaus rekonstrukcijos jo ribos baigsis ties nauja tvora.

Pasak I. Talžūnienės, prekiautojai sendaikčiais Kalvarijų turguje turi kelias vietas. Viena yra stoginėje, įrengtoje turgaus automobilių stovėjimo aikštelėje. Taip pat sendaikčių pardavėjai gali savo prekes išsidėlioti ant mūrinių prekystalių šalia metalinės tvoros. Už tai iš prekeivių yra renkama nustatyto dydžio rinkliava.

Pagal miesto savivaldybės tarybos nustatytus minimalius turgaus įkainius, prekyba ne maisto produktais stoginėje kainuoja 9 litus už kvadratinį metrą, o pavėsinėje – 4 litus. Paklausta, kiek mokama už prekybą ant mūro prekystalių ir ant žemės, I. Talžūnienė nurodė kitas kainas.

„Kadangi prekybininkai sendaikčiais  dažniausiai yra pensininkai, kurie praleidžia laiką turguje, o ne gauna pajamas,  tai mūsų taikomi įkainiai yra žemesni. Už vieną metrą stoginėje - 6 litai, už metrą ant mūro stalo – 3 litai“, - paaiškino turgaus administracijos atstovė.

Tačiau koks mokestis už prekybą ant žemės, ji  taip ir nenurodė.

„Turgus tuo ir yra turgus, o ne prekybos centras, kad jame turi būti visko – maisto, drabužių, sendaikčių. Kiekvienas žmogus į jį atėjęs turi galėti išsidėlioti savo prekes ir prekiauti. Tame ir yra turgaus žavesys“,  - nuomone apie sendaikčių turgelį išreiškė Kalvarijų turgaus atstovė.

Nubaustų nėra

Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius tikrina visas miesto turgavietes ir nuolat randa pažeidėjų, kurie yra baudžiami.

„Sendaikčių turgus yra Kalvarijų turgaus ribose ir ten prekiauja žmonės, kurie yra sumokėję rinkliavą turgaus administracijai“, - sakė Vilniaus miesto savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė.

Ar yra nubaustų sendaikčių pardavėjų, ji  pasakyti negalėjo.


Šiame straipsnyje: Kalvarijų turgusprekyba

NAUJAUSI KOMENTARAI

Faktas

Faktas portretas
Sendaikčiu arba blusų turgus yra praktiškai visur .Tokie turgai populiarus Anglijoje,Vokietijoje,Rusijoje,Italijoje.Vilnius ne išimtis tik organizacija kaip Kijeve.Vilniuje už tvoros prekiaujama todėl kad savaitgaliais neužtenka prekybos stalu ir žmones priversti prekiauti ant žemės.

jo

jo portretas
nubauskite ubagelius,arba dar pasodinkite i kaliuze,tai nors valgyti zmones tures:(
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių