Vilkikų vairuotojų realybė – pavojai net poilsio zonose

Patikrinimas Belgijoje

Iš viso mūsų šalyje veikia apie 6 tūkst. vežėjų, kuriuos vienija keturios asociacijos. Tarptautiniais maršrutais dirba apie 44 tūkst. lietuviškų vilkikų.

2025 m. Lietuvos vežėjai susidūrė su daugybe iššūkių. Pastaraisiais mėnesiais Baltarusija buvo sulaikiusi apie 4 tūkst. vilkikų ir puspriekabių iš Lietuvos. Dėl šios priežasties mūsų šalies įmonės suskaičiavo apie 100 mln. eurų nuostolių.

Šiemet ne viena šios srities įmonė kentėjo ir dėl gerokai augusių mokesčių bei brangusio kuro, o kai kurios net perkėlė registraciją į Lenkiją. Be to, ne vienerius metus lietuviškam logistikos verslui teko derintis prie griežtų ES Mobilumo paketo reikalavimų.

Šios problemos – toli gražu ne vienintelės, su kuriomis susiduria ne tik Lietuvos vežėjai. Tuo įsitikino Europos transporto darbuotojų federacija (ETF), kartu su EK atstovais surengusi vizitus į daugiau nei pusšimtį Belgijos vilkikų stovėjimo aikštelių. Pareigūnai, norėdami susipažinti su realiomis sąlygomis, apklausė daugiau nei 400 vairuotojų.

Parkavimas: neretai aikštelės būna sausakimšos, tad vilkikai turi glaustis pamiškėse. / „Shutterstock“ nuotr.

Skaičiai neramina

Po vizitų esminiai pastebėjimai nuliūdino Europos specialistus. Apklausa parodė, kad net 80 proc. vairuotojų nesijaučia saugūs darbe.

Juos neramina dažnos vagystės aikštelėse ir kiti nusikaltimai. Svarbiausia, kad vairuotojai dažnai nežino, kur yra laisvų, saugių ir kokybiškų aikštelių. Dėl didelio jų trūkumo vilkikams tenka sustoti tam nepritaikytose vietose, pavyzdžiui, kelio avarinėje juostoje.

Dušai ir tualetai dažnai būna nehigieniški arba išvis neveikia – jų kiekis nepakankamas. Maisto įsigijimo ar gaminimo sąlygų beveik nėra – vairuotojams tenka pirkti greitą maistą arba vežiotis iš anksto paruoštą. Trūksta ir poilsio zonų, apšvietimo bei kitos būtinos infrastruktūros.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidento Olego Tarasovo teigimu, vairuotojų saugumas stovėjimo aikštelėse jau tapo rimta visos Europos vežėjų problema.

Mityba: daug kur sąlygų gamintis vakarienę nėra, todėl vairuotojams tenka kimšti greitąjį maistą. / „Scanpix“ nuotr.

Pasigenda infrastruktūros

Naujausiais Tarptautinės kelių transporto sąjungos (IRU) duomenimis, ES šiuo metu trūksta beveik 390 tūkst. saugių sunkvežimių stovėjimo vietų. Jei nebus imtasi veiksmų, iki 2040 m. šis skaičius gali išaugti iki beveik pusės milijono.

Tačiau problema dar platesnė – Europoje trūksta tiek saugomų, tiek paprastų stovėjimo vietų.

„Jei vilkiko kelionė vakare šiek tiek užsitęsia, po 17 val. vairuotojams dažnai nebelieka pasirinkimo – tenka stovėti kelkraštyje. Tai reiškia, kad neretai miegama nesaugiose vietose be apšvietimo ar apsaugos. Nenuostabu, kad krovinių vagystės ir išpuoliai kasmet sukelia milijardinius nuostolius visos Europos mastu“, – tikino O. Tarasovas.

Europos kelio paslaugų ir mokėjimų platformos „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenka taip pat atkreipė dėmesį, kad stovėjimo aikštelės yra svarbesnė pervežimų grandinės dalis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jo nuomone, su tuo susijusias problemas būtina spręsti nedelsiant.

Jei vilkiko kelionė vakare užsitęsia, po 17 val. vairuotojams dažnai nebelieka pasirinkimo – tenka stovėti kelkraštyje.

„Baltijos regionas yra gana saugus, tačiau Europoje beveik visos neapsaugotos aikštelės yra pavojingos vairuotojams, kroviniams ar patiems sunkvežimiams. Nemažai klientų sutartyse reikalauja statyti vilkikus saugomose aikštelėse, priešingu atveju negalios krovinio draudimas ir, nutikus žalai, vežėjas turės ją atlyginti pats“, – pažymėjo A. Michejenka.

Diegs naujovę

Susipažinę su realia situacija, EK atstovai ketina imtis veiksmų. Planuojama sukurti mobiliąją programėlę, kurioje vairuotojai galėtų dalytis nuomonėmis apie stovėjimo aikšteles, tualetus, valgyklas, degalines ir logistikos zonas.

Surinkti duomenys ir naudotojų įvertinimai padės kitiems vairuotojams matyti geriausiai įvertintas aikšteles ir išvengti nesaugių ar nepritaikytų kokybiškam poilsiui vietų. Tai leis pasirinkti, kur jiems patogiau sustoti trumpam ar pailsėti per naktį.

Tokiu būdu EK užpildys informacijos spragas rinkoje. Taip pat bus kuriamas mechanizmas, kuriuo teigiamas grįžtamasis ryšys skatins valdytojus ir automobilių stovėjimo aikštelių operatorius konkuruoti tarpusavyje, investuoti į geresnę infrastruktūrą ir aukštesnę paslaugų kokybę.

Iš esmės EK projektu vairuotojams bus suteikta reali teisė patiems gerinti savo darbo sąlygas.

„Linavos“ viceprezidento O. Tarasovo teigimu, saugios poilsio vietos yra ne tik socialinis, bet ir ekonominis veiksnys. Vairuotojai, kurie jaučiasi saugiai, patiria mažiau streso, yra labiau motyvuoti. Todėl asociacija palaiko EK siūlomos naujovės diegimą.

Kriterijus: EK įdiegus programėlę bus galima rinktis sustojimo vietas pagal išsamius reitingus. / T. Biliūno / BNS nuotr.

Verslas nesnaudžia

Kol ES institucijos dar tik kuria sisteminius sprendimus, verslas jau yra pasiūlęs veikiančių alternatyvų.

Saugaus parkingo organizacija (ESPORG) išduoda sertifikatus ir vienija aikšteles, kuriose įrengti įvairūs saugumo elementai: įvažiavimo ir išvažiavimo barjerai, aptvertos ir vaizdo kameromis stebimos aikštelės, dirba apmokytas personalas, yra sanitarinės ir maitinimo zonos.

„Tai – vilkikų aikštelių tinklas šalia pagrindinių greitkelių. Planuojant maršrutą, DKV platformoje galima matyti pakeliui esančias stovėjimo aikšteles, jas rezervuoti ir apmokėti iš anksto. Jeigu rezervacija nedaroma, atvykus į vietą galima atsiskaityti degalų kortele, mobiliąja programėle ar kelių mokesčių aparatu, esančiu sunkvežimyje“, – aiškino A. Michejenka.

Tiesa, anot Lietuvos vežėjų, planuojama EK programėlė palengvins paieškas, tačiau pati savaime nesukurs nė vienos naujos saugios aikštelės. Jas vis dar reikės rinktis iš jau esamų, o jų nepaprastai trūksta.

Kryptis: Europoje trūkstamų beveik 0,5 mln. vairuotojų skylė kaišoma emigrantais iš Azijos. / „Scanpix“ nuotr.

Trūkumas – milžiniškas

Ekspertų nuomone, Senojo žemyno kelių transporto sektorius susiduria su rimta struktūrine krize. Europoje trūksta ir daugiau nei 426 tūkst. vilkikų vairuotojų.

Iki 2028 m. šis skaičius gali išaugti iki daugiau nei 745 tūkst. Tokia prognozė kelia grėsmę Europos tiekimo grandinių stabilumui.

Pasak logistikos įmonės „Girteka Transport“ direktoriaus Mindaugo Paulausko, vairuotojų trūkumą lemia keletas veiksnių. Pirmiausia, vairuotojo profesija ES šalyse tampa vis mažiau patraukli jaunesnei kartai. Daugelis patyrusių vairuotojų išeina į pensiją, o kiti renkasi stabilesnę veiklą su aiškiu darbo ir asmeninio gyvenimo balansu. Darbo dinamika ir galimybė keliauti nebėra pakankamas motyvas jaunajai kartai.

426 – tiek tūkstančių vilkikų vairuotojų šiuo metu trūksta Europoje.

Tinkamoms darbo sąlygoms taip pat trūksta reikiamos infrastruktūros. Pavyzdžiui, Europos Mobilumo paketas numato, kad vairuotojai kassavaitinį poilsį turi praleisti ne vilkiko kabinoje, tačiau iš tiesų daugelyje vietų vis dar nėra įrengta pakankamai viešbučių, saugių aikštelių ar poilsio zonų.

„Girtekos“, valdančios 6 tūkst. vilkikų ir 7 tūkst. puspriekabių parką, didžioji dalis iš 10 tūkst. vairuotojų yra ne ES piliečiai. Tačiau politinės tendencijos juda link griežtesnių migracijos ir darbo taisyklių, ribojančių profesionalių vairuotojų iš trečiųjų šalių vizų išdavimų ir įdarbinimo tvarką. Tai dar labiau apsunkina darbo vietų užpildymą.