Vasaros kaitra – ne tik vairuotojo, bet ir automobilio priešas

Kaista ir nuo asfalto

Automobilyje yra šimtai judančių ir natūraliai nuo trinties įkaistančių detalių. Variklis automobiliui važiuojant taip pat gausiai išskiria karštį. Kai oro temperatūra aukšta, kėbulo išorėje nesusidaro pakankamas temperatūrų kontrastas, todėl detalės, kurios kitais atvejais nekelia problemų, yra linkusios perkaisti.

Specialistų teigimu, yra ne vienas patarimas, padedantis išvengti aukštos oro temperatūros ir intensyvaus važiavimo padarinių.

Pirmiausia, svarbu dėmesingai planuoti automobilio apkrovas. Kai automobilis veža daug keleivių ir gausiai prikrautas aktyviam poilsiui reikalingos įrangos, staigiai stabdant kelyje tiek stabdžiai, tiek variklis patiria gerokai didesnę apkrovą. Verta prisiminti, kad kelio asfaltas ar parduotuvės aikštelių danga gali įkaisti net ir daugiau nei iki 70 °C karščio, o staigiai sustojus stabdžiai ir variklis neturi galimybės tinkamai atvėsti.

„Perkaitę ir susiklaipę stabdžių diskai – dažniausias stipriai įkaitusios kelios dangos padarinys. Net aukščiausios klasės automobilio diskai negali tinkamai atvėsti. Tai gali lemti jų deformaciją, o deformacija – stabdymo sistemos nejautrumą ir padidėjusį stabdymo kelią“, – aiškino „Mango Insurance“ draudimo žalų ekspertas Jevgenijus Potaškinas.

Energija: aukšta temperatūra gali pristabdyti cheminius procesus akumuliatoriuje ir sumažinti gebėjimą išlaikyti įkrovą. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Padangų žudikai

J. Potaškino žodžiais, esant aukštai temperatūrai, minkštėja kelio danga, keičiasi padangų slėgis, o tai neigiamai veikia sukibimą su asfaltu, ypač jei padangos – ne pirmos jaunystės.

Anot portalo trodo.lt, padangos ir vasaros karštis – netinkamas derinys. Kai padangos įkaista, oras plečiasi, todėl jose padidėja slėgis. Jei vairuotojas nestebi slėgio, dėl nuolat besikeičiančių apkrovų (ypač ant priekabų, namelių ant ratų ir pan.), padanga gali išsipūsti ar net sprogti važiuojant. Todėl karštomis vasaros dienomis prieš išvykstant į kelionę rekomenduojama patikrinti padangų slėgį.

Pasak specialistų, vairuotojai neretai pamiršta šią, jų akimis, smulkmeną, tad patariama išsiugdyti naudingą įprotį – tikrinti padangų slėgį kiekvieną kartą užsukus įsipilti degalų. Tuo pat metu galima įsivertinti ir padangų protektoriaus gylį. Padangos karštyje sparčiau dėvisi, tad, jei protektorius yra arti nusidėvėjimo ribos, reikėtų įsigyti naujas padangas.

Kelionėse tarp bagažo patariama visada turėti automobilio kėliklį (domkratą). Bagažinėje privalu rasti vietos atsarginei padangai, įrankiams – įvairaus dydžio raktams ir pan.

Kelio asfaltas arba parduotuvės aikštelių danga gali įkaisti net daugiau nei iki 70 °C karščio.

Stabdymo maniera

Karštą dieną, norint išvengti problemų dėl automobilio agregatų perkaitimo, rekomenduojama sumažinti greitį dar gerokai prieš galutinį sustojimą – pavyzdžiui, likus 3–5 km atleisti akseleratorių ir natūraliai sumažinti greitį, taip duodant laiko atvėsti varikliui ir stabdžiams.

Ypač kenksminga stabdyti staigiai, o staigių stabdymų serija yra tikras peilis ne tik stabdžių sistemai.

Be to, būna ir mažiau pavojingų, bet irgi nemalonių karščio išdaigų.

„Vasarą gali perkaisti variklio blokas, susiraityti tarpinės ar vožtuvų dangtelis. Tai lemia didesnes alyvos sąnaudas. Padidėjusias perkrovas patiria ir automobilio aušinimo sistema, kondicionierius. Karštyje sunaudojama daugiau degalų“, – vardijo J. Potaškinas.

Apgaulinga: net jei lauke neatrodo karšta, salone temperatūra gali viršyti 30 °C, todėl gyvūnas rizikuoja gauti šilumos smūgį. / BNS nuotr.

Variklio diržas

Anot trodo.lt ekspertų, transporto priemonių variklis sukonstruotas taip, kad atlaikytų didelę temperatūrą, susidarančią dėl trinties tarp visų greitai judančių dalių. Variklio alyva, aušinimo skystis ir ventiliatoriai palaiko variklio darbinę temperatūrą saugiose ribose, bet tik iki tam tikro lygio.

Aplinkos temperatūros vaidmuo čia didelis. Važiuojant karštu oru variklio darbinė temperatūra gali labai pakilti, o tai lems variklio komponentų susidėvėjimą. Dėl perkaitimo variklis gali sugesti nepataisomai.

Specialistų nuomone, geriausias karščio sukeliamų problemų sprendimas – prevencija, kurią garantuoja įprastinė automobilio priežiūra. Kad variklis gerai veiktų vasarą, reikia pilti tinkamą variklio alyvą ir reguliariai ją keisti. Patariama stebėti aušinimo skysčio lygį, stebėti variklio ventiliatoriaus būklę.

Ne pro šalį būtų patikrinti variklio diržą ir įsitikinti, kad jis nesusidėvėjęs ir neslysta. Nuo temperatūros poveikio senas diržas gali prarasti elastingumą ir tvirtumą, todėl gali nutrūkti ir sukelti didelių nuostolių.

Kenčia ir akumuliatorius

Be variklio, yra ir kitų komponentų, kuriuos veikia vasaros karštis. Vienas tokių – akumuliatorius, kuris patiria išorinių apkrovų ne tik žiemą. Vasarą labai aukšta temperatūra gali nutraukti cheminius procesus akumuliatoriuje, sustabdydama jonines reakcijas, kurios gali sumažinti gebėjimą išlaikyti įkrovą ir pagaminti pakankamai energijos.

Problema didėja atsiradus papildomai elektros apkrovai, pavyzdžiui, įjungus oro kondicionierių, ventiliatorių, langus ir kitą elektros įrangą. Dėl šios perkrovos akumuliatoriai sunkiai susidoroja su ilgai besitęsiančiais vasaros karščiais ir galiausiai gali sugesti.

Geriausias būdas išvengti problemų dėl akumuliatoriaus – pasiruošti karščiams iš anksto. Patariama patikrinti akumuliatoriaus įtampą. Tai gali padaryti pats vairuotojas, įsigijęs voltmetrą, arba tai atliks bet kurio serviso darbuotojai. Jei akumuliatorius – senas, tarp kelionių rekomenduojama daryti pertraukas ir padaryti patikrą. Į ilgesnes keliones galima vežtis akumuliatoriaus paleidiklį. Įprastomis sąlygomis akumuliatorius vidutiniškai tarnauja nuo trejų iki penkerių metų.

Daugeliui akumuliatorių šiais laikais nereikia priežiūros, tačiau jei jis turi kamščius, galima pasitikrinti elektrolito lygį ir prireikus papildyti. Jei turite priežiūros nereikalaujantį rūgštinį akumuliatorių, gelinį akumuliatorių arba akumuliatorių su absorbuojančiu stiklo pluošto elektrodu (AGM), įsitikinkite, kad jie neįtrūkę, sandarūs. Derėtų nuvalyti korozijos židinius nuo visų tipų akumuliatorių gnybtų, patikrinti visas jungtis ir įsitikinti, kad pati baterija yra gerai pritvirtinta ir apsaugota.

Jei vairuotojas nestebi slėgio, dėl nuolat besikeičiančių apkrovų padanga gali išsipūsti ar net sprogti kelyje.

Skysčiams – maksimali riba

Aukšta temperatūra turi įtakos ir variklio alyvos klampumui. Vasaros karštis sumažina klampumą, todėl variklio alyva skystėja. Skysta variklio alyva neužtikrina reikiamo tepimo jau įkaitusiam varikliui, todėl gali padidėti trintis ir išsiskirti dar daugiau šilumos. Tai dažna variklio gedimo vasarą priežastis.

Norint išvengti šios problemos, patariama pakeisti variklio alyvą prieš vasarą. Žinoma, tuo atveju, jei ji keista senokai arba su senąja jau nuvažiavote per 10 tūkst. km. Būtinai pakeiskite mažos klampos alyvą į didesnės klampos pakaitalą. Alyvą į variklį reikėtų pilti iki MAX lygio ant alyvos matuoklio.

Varikliui per karščius kenkia ir žemas aušinimo skysčio lygis. Antifrizas svarbus, kad būtų palaikoma saugi variklio darbinė temperatūra, nuo jo priklauso visos aušinimo sistemos efektyvumas. Jei temperatūra  ekstremali, variklis gali sugesti dėl perkaitimo. Todėl įsitikinkite, kad aušinimo skysčio bakelis yra pripildytas iki reikiamo lygio.

Patikrinkite, ar visos žarnelės ir vamzdeliai yra sandarūs, nes dėl susidėvėjusių vamzdelių arba pažeisto radiatoriaus gali nutekėti aušinimo skystis ir pakilti variklio temperatūra. Variklio temperatūros matuoklį patogiausia stebėti prietaisų skydelyje prie vairo. Jei temperatūra kyla neadekvačiai, geriau kuriam laikui sustoti, kad būtų išvengta perkaitimo.

Pažeidžiami: dėl kaitros poveikio ypač kenčia stabdžių diskai. / A. Ufarto / BNS nuotr.

Dėmesys – ne tik sau

Norint išvengti karščio iššūkių, patariama pasverti, ar tikrai būtina keliauti automobiliu. Jei tai neišvengiama, geriausia išvažiuoti anksti ryte arba vėlai vakare. Jei kelionė bus ilga, svarbu nepamiršti, kad dėl karščio vairuotojui gali kilti dėmesio sutrikimo problemų. Svarbu nuolat vėdinti saloną ir gerti daug skysčių.

Jei turite šunį ar kitą keturkojį draugą, kelionėje juo rūpinkitės ne mažiau nei žmonėmis. Keturkojai, priešingai nei žmonės, neturi prakaito liaukų, todėl, kai orai karšti, jų organizmas vėsinasi kiek kitokiais būdais: lekuojant (intensyviai kvėpuojant iškišus liežuvį) ir per pėdutes.

Pastačius automobilį ilgesniam laikui, primygtinai nerekomenduojama jame palikti augintinio. Net jeigu lauke ir neatrodo karšta, pavyzdžiui, lauko temperatūra – 20 °C šilumos, salone ji gali viršyti 30 °C, todėl gyvūnas gali gauti šilumos smūgį.

Jei augintinio negalite pasiimti su savimi ir paliekate automobilyje, reikėtų imtis visų atsargumo priemonių, kad jis jaustųsi kuo patogiau. Rekomenduojama automobilį statyti pavėsyje, kur būtų oro judėjimas (t. y. ne užuovėjoje), atvėsinti saloną kondicionieriumi. Vertėtų uždengti langus, kad kuo mažiau tiesioginių saulės spindulių patektų į saloną. Jei paliekami praverti langai, reikėtų užtikrinti pakankamą oro cirkuliaciją ir apsaugą, kad augintinis neiššoktų pro langą. Pasiekiamoje vietoje reikėtų palikti ir dubenėlį vandens.