Susiginčijo dėl posūkio į dešinę per raudoną: gal iš viso nereikia šviesoforo?

Tuo metu susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius tikina, kad to padaryti neleidžia galiojantys tarptautiniai įsipareigojimai.

„Mes nagrinėjame situaciją, ar būtų saugu ir pagerintų eismo sąlygas iš viso leidimas prie raudonos degančios šviesos leisti atlikti posūkį į dešinę. Tai gana sudėtingas vertinimas, ekspertai turi įvairių nuomonių, bet mes ties tuo dirbame“, – LRT radijui antradienį sakė J. Narkevičius.

Susisiekimo viceministras V. Kondratovičius BNS atsiųstame komentare teigia, kad tokia galimybė negalima dėl galiojančių tarptautinių įsipareigojimų.

„Posūkis į dešinę degant raudonam šviesoforui neatitinka Kelio ženklų ir signalų konvencijos nuostatų, keltų grėsmę eismo saugai ir dėl to nėra priimtinas eismo saugos požiūriu“, – teigė V. Kondratovičius.

„1991 metų lapkričio 20-ąją Lietuva prisijungė prie Kelių eismo konvencijos ir prie Kelio ženklų ir signalų konvencijos bei įsipareigojo užtikrinti, kad nacionalinių teisės aktų nuostatos privalo atitikti abiejų konvencijų nuostatas“, – pridūrė jis.

Anot Susisiekimo ministerijos, Kelio ženklų ir signalų konvencijoje įtvirtinta, jog raudonas signalas reiškia, kad eismas yra draudžiamas, transporto priemonės negali pervažiuoti sustojimo linijos, o jei sustojimo linijos nėra, važiuoti už signalo linijos. Taip pat, kai šviesoforas pastatytas viduryje sankryžos ar kitoje jos pusėje, transporto priemonės negali įvažiuoti į sankryžą ar užvažiuoti ant pėsčiųjų perėjos ties sankryža.

Tai gal iš viso tada nereikia šviesoforo? Arba įteisinkim, kad galima važiuoti per raudoną šviesą, tai bus pats geriausias sprendimas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros docentas Saugirdas Pukalskas galimybę leisti sukti į dešinę, degant raudonam šviesoforo signalui, vadina „nesąmone“.

„Visad reikia žiūrėti geruosius pavyzdžius. Man tai yra Skandinavijos šalys. Tai pasižiūrėkim į ten, ar ten yra tokių nesąmonių. Jei ne, tai nereikėtų ir mums“, – BNS sakė S. Pukalskas.

„Tai gal iš viso tada nereikia šviesoforo? Arba įteisinkim, kad galima važiuoti per raudoną šviesą, tai bus pats geriausias sprendimas. Man labai įdomu, kaip jis (ministras - BNS) tą sugalvojo: ar yra specialistų parengtas sprendimas, ar šovė į galvą mintis ir pareiškė“, – pridūrė jis.

Pasak VGTU docento, Lietuvoje eismo saugumas nėra „labai pažengęs“, todėl toks siūlymas gali tik pabloginti situaciją.

„Jei mes pradėsim kažką patys išradinėti, nieko labai per daug neanalizuodami, tai galim prisisvaigti labai blogų dalykų“, – kalbėjo S. Pukalskas.

Pastaruoju metu Susisiekimo ministerija ir didžiųjų miestų, ypač Vilniaus, savivaldybės nesutaria dėl žaliųjų rodyklių grąžinimo.

Ministerija tvirtina, kad, laukiant galutinio Transporto kompetencijų agentūros sprendimo, jas savivaldybės atgal pakabinti jau gali. Tačiau patys miestai tą daryti delsia, nes gali kilti teisinių problemų, įvykus eismo įvykiams.

Rodyklės panaikintos nuo sausio, tačiau savivaldybėms pasipiktinus dėl išaugusių transporto spūsčių, Vyriausybė sprendimą atšaukė.

Žaliosios rodyklės leidžia automobiliams sukti į dešinę ir degant raudonam šviesoforo signalui, prieš tai sustojus prie sankryžos ir įsitikinus, kad tai netrukdo pėsčiųjų, kitų transporto priemonių eismui ir saugumui.