- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atėjus pavasariui lietuviai pradėjo dairytis automobilių, o dažniausiai automobilių turguje ieškoma vokiškų transporto priemonių už vidutiniškai 3 tūkst. eurų
Tuo metu Autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis sako, kad klientai skelbimų portale susidomi ir greičiausiai nuperka automobilius, kurių kaina siekia iki 2 tūkst. eurų.
Valentinas Naujanis, Kauno automobilių turgų valdančios UAB „Varanas“ direktorius, sako, kad šeštadienis – turgaus diena, o praėjusį savaitgalį turgaus lankytojų netrūko ir dėl gero oro. „Pardavimai įsibėgėja, per dieną grįžta vidutiniškai 10 pakrautų autovežių“, – LRT.lt kalbėjo direktorius.
Pasak V. Naujanio, lietuvių jau daugelį metų perkamiausi – apie 3 tūkst. eurų kainuojantys automobiliai.
„Žmonėms dažniausiai tiek negaila išleisti automobiliui įsigyti. Dairomasi ir už 6 tūkst. eurų „Volkswagen“, „Toyota“ automobilių. Moterys ir jaunimas dažniausiai renkasi automobilius su automatine pavarų dėže, mažesnius automobilius, o pirkėjai, turintys vaikų, dairosi šeimyninių automobilių – minivenų. Praėjusį rudenį buvo suaktyvėjęs visureigių pirkimas“, – aiškino Kauno automobilių turgaus vadovas.
Pašnekovo teigimu, vis daugiau lietuvių turguje dairosi benzinu varomų automobilių, tačiau čia jų pasiūla esą nėra didelė.
„Manęs vis dažniau prašo padėti ieškant benzininio automobilio. Vis dėlto tokių automobilių pasiūla ne tik mūsų turguje, bet ir apskritai Europoje nėra didelė. Kai įeinu į belgų aukcioną, matau, kad būna 800 dyzelinių automobilių ir 200 benzininių. Dažniausiai pastaruosius parduoda fiziniai asmenys, o dyzelinius – įmonės. Mūsų turguje benzininių automobilių pasirinkimas išties nėra didelis“, – pripažįsta V. Naujanis.
Kauno automobilių turgaus vadovas, paklaustas, kodėl lietuviai aktyviau dairosi benzininių automobilių, svarstė, jog tai gali būti susiję su kalbomis apie dyzelinių automobilių apmokestinimą, skandalus, nuvilnijusius Europoje.
„Be to, žmonės skaičiuoja: jei važiuoja nedidelius atstumus, rinktis benzininį automobilį nėra baisu. Turintys dyzelinius automobilius žiemą patiria papildomų išlaidų – reikia rūpintis pakaitinimo žvakėmis ir pan. Žinoma, jei automobiliu nuvažiuojami dideli atstumai, verčiau rinktis automobilį su dyzeliniu varikliu. Pastebiu, kad ne tiek daug automobilių nuperkama su benzinu / dujomis. Galbūt žmonės patys montuojasi dujų balioną į automobilį, bet pas mus tokių automobilių atkeliauja nedaug. Vis daugiau atkeliauja hibridinių automobilių – juos perka lietuviai, latviai, lenkai, ukrainiečiai“, – pasakojo V. Naujanis.
Vis dėlto, kaip skaičiuoja Kauno automobilių turgaus vadovas, lietuviai šiame turguje nėra pagrindiniai pirkėjai – jie nuperka 30–40 proc. visų automobilių, o didžiąją dalį įsigyja ukrainiečiai, gruzinai, kirgizai, tadžikai, baltarusiai, latviai, estai, lenkai, moldavai.
„Aukso amžiaus jau nebesitikime. Norime pritraukti daugiau ukrainiečių ir gruzinų. Apskritai esame pusiaukelėje tarp didžiųjų turgų Rytuose ir Vakaruose. Jei nepritrauksime užsieniečių, lietuviams tiek automobilių, kiek stovi turguje, tikrai nereikės.
Jei nepritrauksime užsieniečių, lietuviams tiek automobilių, kiek stovi turguje, tikrai nereikės.
Lietuvai šis turgus yra per didelis“, – LRT.lt komentavo V. Naujanis.
Kauno automobilių turgus laikomas vienu didžiausių Rytų Europoje, šiandien jame stovi daugiau kaip 3 tūkst. automobilių.
Automobilio vis dažniau dairosi internete
Aktyvesnės automobilių paieškos jaučiamos ir skelbimų puslapiuose. Autoplius.lt plėtros vadovas M. Buzelis teigia, kad fiksuojamas net 50 proc. skelbimų augimas parduodamų motociklų kategorijoje.
Tuo metu balandžio mėnesį parduodamų automobilių skaičius šiame portale išaugo 5,7 proc. Labiausiai jaučiamas pigesnių automobilių pasiūlos augimas – 1–3 tūkst. eurų kainos grupėje. Čia jų pasiūla šoktelėjo beveik dešimtadaliu – 9,1 proc.
Kaip teigia M. Buzelis, pastebimai padaugėjo parduodamų 10–15 tūkst. eurų vertės automobilių. Jų kiekis per mėnesį paaugo daugiau nei 5 proc.
„Greičiausiai parduodami pigiausi – iki 2 tūkst. eurų vertės – automobiliai. Jų pardavimai vidutiniškai užtrunka kiek ilgiau nei savaitę – 8–9 dienas. Pirkėjų, galinčių įsigyti brangesnį (nuo 10 tūkst. eurų) automobilį, yra mažiau, todėl laiko tarpas, per kurį parduodama brangesnė transporto priemonė, gali padidėti iki kelių mėnesių. Kai kurie modeliai tiesiog turi sulaukti savo pirkėjo. Vertinant visų automobilių pardavimo laiką, vidurkis siektų kiek daugiau nei dvi savaites“, – skaičiavo M. Buzelis.
Portalo statistiniai duomenys rodo, kad populiariausi yra maždaug vidutinės vertės naudoti automobiliai – tie, kurių kainos siekia apie 2,5–3,5 tūkst. eurų.
Paklausiausi tarp parduodamų automobilių yra „Volkswagen“ markės modeliai. Jie sudaro 12,5 proc. visų parduodamų lengvųjų automobilių.
„Antroje vietoje – BMW. Jų dalis parduodamų automobilių rinkoje yra 12,2 proc. Prestižinių automobilių užimama rinkos dalis auga. Skaičiuojame, kad prieš ketverius metus iš visų parduodamų automobilių prabangaus segmento modeliai sudarė apie 29,5 proc., o 2016-ųjų antroje pusėje jų rinkos dalis paaugo iki 36 proc.“, – LRT.lt sakė M. Buzelis.
Per ketverių metų laikotarpį esą labai paaugo ir automobilių su automatinėmis pavarų dėžėmis paklausa. 2012-ųjų antroje pusėje tokie automobiliai sudarė 57,7 proc. parduodamų automobilių rinkos, o praėjusiais metais tuo pačiu metu siekė 70,7 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Plikledžio sezonas prasidėjo – ką verta prisiminti vairuotojams?
Artėjant žiemai, į darbą skubantys vairuotojai vis dažniau susiduria su slidžia kelio danga. Ryte netikėtai susiformavęs plikledis pastarosiomis savaitėmis sukėlė ne vieną eismą paralyžavusią avariją. Ką reikėtų prisiminti vairuojant slidži...
-
Naujus pokyčius lėmė poreikiai ir prognozės1
Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ parengė naują traukinių metinį tvarkaraštį, įsigaliosiantį gruodžio 15 d. Daugiau reisų suplanuota populiariausiuose maršrutuose, trumpės kelionių trukmė. ...
-
Pasaulyje – „Toyota“, Europoje – „Dacia“2
Visų laikų geriausiai parduodamų lengvųjų automobilių lyderė „Toyota Corolla“ pernai pasaulyje buvo tik ketvirta, bet šiemet rudenį susigrąžino prarastą poziciją. ...
-
Griežto žingsnio atsisakė, bet trūkumų netoleruos1
Nuo 2025 m. vasario 1-osios turėjęs įsigalioti griežtesnis valstybinio numerio ženklų būklės vertinimas Techninės apžiūros centre (TAC) atšaukiamas. Taip nusprendė Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA). ...
-
Atšvaitai – niekis? Keiskime požiūrį1
Baltijos šalyse eismo sąlygos šaltuoju sezonu panašios, tačiau pėsčiųjų požiūris į savo saugumą keliuose itin skiriasi. ...
-
Primena: dalis vairuotojų nuo sausio gali netekti teisės vairuoti3
Svarbi žinia vairuotojams: lieka pusantro mėnesio pasitikrinti sveikatą tiems, kurie dar to nepadarė. Jeigu jūsų medicininė pažyma nebegalioja, nuo sausio 1-osios nebegalėsite vairuoti. Nuo naujųjų metų įvedama nauja tvarka: vairuotojo pažymėjim...
-
Dėmesio, vairuotojai: demaskavo, kaip jūs elgiatės, pravažiavę greičio matuoklius35
Jau daugiau nei savaitę turėtume važinėti lėčiau, nes įsigaliojo žiemos sezono taisyklės. Autostradoje bei greitkeliuose lengvieji automobiliai iki balandžio mėnesio galės važiuoti ne didesniu nei 110 km/val. greičiu. Automobilininkai kelia klaus...
-
Sukritikavo dėl vairuotojų siaubo – greičio matuoklių: persistengė?5
Vairuotojus drausminančių momentinių ir vidutinio greičio matuoklių kasmet vis daugiau tiek miestuose, tiek užmiesčio keliuose. Tačiau valstybės kontrolė nustatė, kad už kelius atsakinga įmonė „VIA Lietuva“ kelias dešimtis vidu...
-
Lietuvoje labai išaugo greičio matuoklių skaičius: ar jų ne per daug?29
Vairuotojus drausminančių momentinių ir vidutinio greičio matuoklių kasmet vis daugiau tiek miestuose, tiek užmiesčio keliuose. Tačiau Valstybės kontrolė nustatė, kad už kelius atsakinga įmonė „Via Lietuva“ kelias dešimtis vidu...
-
Mopedus ir lengvąsias keturrates priemones vairuoti galės tik 16 metų sulaukę jaunuoliai
Seimas šią savaitę pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis mopedus ir lengvąsias keturrates priemones galės vairuoti tik 16 metų sulaukę jaunuoliai. ...