Ministerija ir policija skeptiškai vertina siūlymą žymėti trikojų buvimo vietas

„Iš eismo pusės saugos, manau, tai neturi įtakos, tai klausimas, kam reikalingas tas ženklas – kad šioje vietoje pristabdyti, o toliau važiuoti su didesniu greičiu? Tai, manau, netinka tada“, – trečiadienį žurnalistams sakė V. Kondratovičius.

„Ar mes palaikom? Manau, kad ne. Dėl to, kad tas žinojimas, kad mieste stebima ir yra kontroliuojama, tai sudrausmina vairuotojus šitame etape“, – pridūrė jis.

Susisiekimo viceministras neatmeta galimybės, jog įspėjamieji ženklai prieš tokius greičio matuoklius galėtų būti įrengiami ateityje, tačiau tikina, kad apie pokyčius dar reikia diskutuoti.

„Praktika šalyse yra skirtinga – yra šalys, kur visur stato, yra šalys, kur nestato (...) Galim panagrinėti“, – teigė V. Kondratovičius.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Dainius Gaižauskas trečiadienį įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą.

Tam tikri ženklinimai, nurodantys, kur vairuotojai turėtų elgtis atsargiau, man kelia abejonių. Jie visur turi elgtis atsargiau ir laikytis Kelių eismo taisyklių.

Juo siekiama, kad policija, užfiksavusi greičio viršijimą arba kitokį pažeidimą vadinamuoju trikoju, galėtų bausti tik tokiu atveju, jeigu matuoklis būtų pažymėtas Kelių eismo taisyklėse numatytu informaciniu ženklu „Automatinė eismo kontrolė“.

„Šiuo metu iš viešojoje erdvėje pateikiamos informacijos matyti, kad vairuotojus gąsdina nauja greičio kontrolės sistema: vairuodami jie jaučia įtampą, daugiau dėmesio skiria ne koncentracijai į kelią, vairavimą, o žvilgčiojimui į kelkraščius, ieškant greičio matuoklių“, – aiškinamajame rašte dėsto D. Gaižauskas.

Nepritaria ir policija

Lietuvos Kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys sako, kad tokie siūlymai „kelia abejonių“.

„Kelių eismo taisyklės galioja visame kelyje, visuose Lietuvos keliuose, nepriklausomai, ar stovi greičio matuoklis, ar nestovi. Tam tikri ženklinimai, nurodantys, kur vairuotojai turėtų elgtis atsargiau, man kelia abejonių. Jie visur turi elgtis atsargiau ir laikytis Kelių eismo taisyklių“, – sakė pareigūnas.

Lazerinių mobiliųjų matuoklių buvimo vietos šiuo metu nėra nepažymėtos, taip pat šie vadinamieji trikojai gali būti kilnojami vis į kitą vietą.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris socialiniame tinkle „Facebook“ taip pat sukritikavo D. Gaižausko siūlymus.

„Aš tai siūlyčiau priimti, kad reikėtų sudėti ženklus, kad reikia greičio laikytis, taip pat nežymėtus policijos automobilius pažymėti, visiems vagims nusiųsti elektroninius laiškus, kad mes juos stebime. Nes kitaip jie sau pavojų sukels.

Suprantu, rinkimai artėja, dar matyt ne tokių pasiūlymų bus. Siūlau, kurie priiminės sprendimus, pažiūrėti į akis artimųjų, tų 50 žūstančių per metus dėl per didelio greičio ir gal populizmas praeis.

Tiesiog reikia vairuoti saugiai“, – rašė E. Šileris.

Policijos atstovas Ramūnas Matonis anksčiau BNS teigė, kad informacinių ženklų „Automatinė eismo kontrolė“ prieš šiuos matuoklius neįrengti leidžia Kelių eismo taisyklės, kadangi šie matuokliai nėra įrengiami kelyje ir nepriskirtini prie įrengtų greičio matavimo prietaisų.

Vien Vilniuje lazerinis mobilusis greičio matuoklis lazerinis maždaug per savaitę užfiksavo apie 700 atvejų, kai viršytas leistinas greitis.

Lietuvos policija 37 lazerinius mobiliuosius greičio matuoklius įsigijo pernai rugsėjį. Vadinamieji trikojai pažeidimus gali fiksuoti 300 metrų atstumu, veikti naktį ir dieną tiek mieste, tiek užmiestyje.

Šie lazeriniai mobilieji matuokliai kainavo beveik beveik 1,3 mln. eurų. Juos Lietuvos policija įsigijo iš Estijos kompanijos „Alarmtec AS“.