Keturios dažniausiai namuose susidarančios automobilinės atliekos – kur jas dėti?

Vieša paslaptis, kad sveikatai ir aplinkai kenksmingos automobilinės medžiagos vis dar atsiduria ten, kur joms ne vieta – prie namų esančiuose šiukšlių konteineriuose, krosnyse ar tiesiog pamiškėse.

Pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ komercijos direktorius Paulius Repšys pastebi, kad pastaruoju metu situacija gerėja. Tą nulemia vis didesnis žmonių noras savo transporto priemonių remontą ir priežiūrą, o tuo pačiu ir automobilinių atliekų utilizavimą patikėti profesionalams.

Tačiau tie savininkai, kurie savo transporto priemonėmis rūpinasi patys, tebekelia rūpesčių. P. Repšys išskiria 4 dažniausiai namų sąlygomis susidarančias automobilines atliekas bei pataria, kaip jomis tinkamai pasirūpinti.

Alyva

Variklio alyva – bene dažniausiai susidaranti automobilinė atlieka. Alyvos naudojimo mastai Lietuvoje nuolat auga kartu su besiplečiančiu transporto priemonių parku.

„Šalyje kasmet yra parduodama iki 30 tūkst. tonų alyvos. Stebėtina, tačiau tik mažiau nei penktadalis šio kiekio sugrįžta sutvarkymui. Akivaizdu, kad didžioji dalis panaudotos alyvos yra likviduojama ne pagal paskirtį ir visus reikalavimus“, – aiškina P. Repšys.

Nors apie alyvos keliamą grėsmę kalbama nuolat, šios automobilinės atliekos galima žala sveikatai ir gamtai vis dar gerokai nuvertinama. Būtent alyva yra priskiriama prie pačių pavojingiausių automobilių atliekų, kadangi ji savo sudėtyje turi įvairių metalų ir lakiųjų tirpiklių.

Alyvos jokiais būdais negalima deginti, kažkur išpilti ar tiesiog išmesti į konteinerį.

„Alyvos jokiais būdais negalima deginti, kažkur išpilti ar tiesiog išmesti į konteinerį. Toks elgesys yra neatleistinas, kadangi kelia milžinišką grėsmę žmonių sveikatai, dirvožemiui, gruntiniams vandenims.

Pakanka vos kelių litrų alyvos, kad būtų užterštas didesnis nei hektaro dydžio žemės plotas. Ką jau bekalbėti apie vandens telkinius, kurie taršai yra dar jautresni“, – perspėja ekspertas.

Ne ką mažesnį pavojų kelia ne tik pati alyva, bet ir jos pakuotės bei ja suteptos šluostės ar kiti tekstilės gaminiai. Pasak pašnekovo, kadangi dėl alyvoje esančių sunkiųjų metalų ir lakiųjų tirpiklių gali kilti didelė žala sveikatai ir gamtai, šios atliekos privalo būti atiduodamos teisę jas tvarkyti turinčioms atliekų surinkimo įmonėms. Pabrėžtina, kad minėtas atliekas iš savo klientų turi nemokamai priimti ir autoservisai.

Filtrai

Tepalų, kuro ir oro filtrai yra taip pat dažnai namų sąlygomis susidarančios automobilinės atliekos, į kurių keliamą pavojų aplinkai transporto priemonių savininkai neretai pažiūri pro pirštus. Panaudoti filtrai savyje yra sukaupę nemažai kenksmingų medžiagų, netgi tos pačios alyvos likučių, todėl reikalauja ypatingo dėmesio.

P. Repšys teigia, kad panaudotus filtrus, kaip ir alyvą, būtina perduoti specializuotiems atliekų surinkimo taškams. Kaip pabrėžia specialistas, perdirbant tepalų filtrus yra išgaunamas metalas ir alyva, o iš oro filtrų – plastmasė ir speciali filtruojanti medžiaga.

Metalas šiuo atveju yra perduodamas gamykloms ir prikeliamas naujam gyvenimui, o alyva patenka į perdirbėjų rankas arba sudeginama pavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Likusios atliekos nuo filtrų dažniausiai taip pat yra sudeginamos ir iš jų gaunama energija.

„Šis deginimas – priverstinis, kadangi kitokio utilizavimo būdo dar nelabai yra surasta. Tačiau deginant minėtas atliekas visas procesas vyksta specialiose kamerose ir į atmosferą sudegintų produktų praktiškai nepatenka. Čia egzistuoja ir šioks toks privalumas, kadangi atliekos likviduojamos ir gaunama energija“, – teigia „Žalvario“ komercijos  direktorius.

Organizatorių nuotr.

Akumuliatoriai

Problemų Lietuvoje sukelia ir netinkamas panaudotų akumuliatorių likvidavimas. Pasak P. Repšio, panaudotus akumuliatorius lietuviai vis dar noriai sandėliuoja savo garažuose.

„Žmonės tikriausiai tik dėl jiems suprantamų priežasčių galvoja, kad jei akumuliatoriaus konstrukcija yra sandari, tai jis nekelia visiškai jokio pavojaus aplinkai. Tačiau tokios mintys – didelė klaida.

Maža to, pas kai kuriuos tautiečius garaže tikriausiai būtų galima rasti du, tris, penkis ar dar daugiau panaudotų akumuliatorių, kurie galbūt, jų savininko manymu, dar gali pasitarnauti ateityje. Bet dažniausiai jie taip ir lieka nepanaudoti“, – pasakoja ekspertas.

Anot jo, toks sandėliavimas dažniausiai yra beprasmis, todėl panaudotus akumuliatorius vertėtų atiduoti į atliekų surinkimo taškus ilgai nedelsiant.

Kaip dar vieną klaidą P. Repšys įvardija lietuvių norą pasipelnyti iš panaudotų akumuliatorių. Kartais žmonės ima patys juos ardyti, išgauti metalų, kuriuos vėliau galėtų parduoti.

„Toks užsiėmimas yra labai pavojingas ir tie keli uždirbti eurai gali neatpirkti potencialios rizikos. Akumuliatorių viduje esanti rūgštis gali negrįžtamai paveikti žmogaus kvėpavimo takus, regos organus, nudeginti kūną, todėl rizikuoti tikrai neverta“, – akcentuoja jis.

Įmonės atstovas priduria, kad ne ką mažesnę žalą panaudoti akumuliatoriai gali padaryti ir aplinkai – viduje esantys sunkieji metalai ir elektrolitai gali ilgam užteršti dirvožemį ar gruntinius vandenis.

Todėl šių panaudotų elementų vieta yra atliekų surinkimo vietose, juos perduoti tvarkymui galima ir specializuotoms įmonėms, turinčioms leidimus tą daryti. Beje, panaudotus akumuliatorius nemokamai priimti privalo ir jais prekiaujančios parduotuvės bei autoservisai.

Padangos

Nors transporto priemonių padangos kai kam gali pasirodyti kaip nekenksmingas produktas, tačiau specialistas akcentuoja, kad jų vieta yra specializuotuose atliekų surinkimo taškuose. Kadangi padangos yra gaminamos iš naftos subproduktų, jos kelia ypač didelį pavojų žmogaus sveikatai.

„Specialiosios tarnybos vis dar gauna pranešimų apie deginamas padangas. Ši tendencija ypač išryškėja šaltuoju metų periodu, mat kai kuriems padangos atrodo kaip tinkamas malkų pakaitalas. Tokie asmenys labai stipriai rizikuoja tiek savo, tiek aplinkinių sveikata, kadangi į orą išmetamas milžiniškas kenksmingų medžiagų kiekis“, – tvirtina P. Repšys.

Anot jo, kol vieni padangas degina, kiti jas panaudoja kaip aplinkos dekoro elementus. „Kas lauko vazonus iš jų gamina, kas sūpuokles ar krėslus. Žinoma, dalis žmonių padangomis ir miškus bei pievas „papuošia“ manydami, kad taip gražiau.

Tačiau padangos greitai nesuyra ir neištirpsta, jos ten gali pragulėti šimtus metų.Todėl verčiau jas priduoti į autoservisus, atliekų surinkimo aikštelėms ar specializuotoms įmonėms“,  – pataria P. Repšys.

Panaudotos padangos gali būti prikeltos antram gyvenimui – jos Lietuvoje dažniausiai yra susmulkinamos ir supresuojamos bei išvežamos į užsienį. Ten ši žaliava yra perdirbama bei panaudojama naujų produktų gamybai.

P. Repšio teigimu, ne tik panaudota alyva, filtrai, akumuliatoriai ar padangos, bet ir visos kitos automobilinės atliekos neturėtų būti kaupiamos ar atsikratoma jomis lyg įprastomis buitinėmis šiukšlėmis.

Tam, kad jomis būtų tinkamai pasirūpinta ir jos nekeltų pavojaus sveikatai ir aplinkai, visais atvejais rekomenduojama kreiptis į specializuotus atliekų tvarkymo taškus, kurie turi leidimus tvarkyti tokio tipo medžiagas.