Skraidantys akmenukai

Vienas dažniausių vasaros incidentų – kai pjaunant veją žoliapjovė ar traktorius pataiko į akmenuką ar kitą kietą daiktą. Smarkiai besisukantys žoliapjovės peiliai tokį objektą gali švystelėti dideliu greičiu taip, kad jis lengvai išdaužia automobilio stiklą ar apgadina kėbulą.

Pasak draudimo bendrovės „If“ civilinės atsakomybės draudimo produktų rizikos valdymo vadovės Ievos Pajarskės, daugiausia šiltuoju metų laiku registruojamų žalų kyla būtent dėl žolės pjovimo. 2024 m. gegužės–rugsėjo mėnesiais net 10 proc. visų išmokėtų žalų sudarė atvejai, kai pjaunant žolę buvo apgadintas kažkieno turtas ar sužalotas žmogus.

„Dažniausiai apgadinami automobiliai – subraižomas kėbulas, išdaužiami stiklai. Pasitaiko ir rimtesnių atvejų. Vienas įsimintiniausių – kai, pjaunant veją prie dvaro rūmų, iš po traktoriuko atskriejęs 10 cm ilgio metalinis objektas kiaurai perskrodė dvaro duris. Laimei, niekas tuo metu už jų nestovėjo“, – prisiminė I. Pajarskė.

Sezonas: šiltaisiais metų mėnesiais net 10 proc. visų žalų sudaro atvejai, kai pjaunant žolę apgadintas turtas ar sužalotas žmogus. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dažymo pavojai

Saugantis nuo tokių incidentų, prieš pradedant vejos pjovimo darbus būtina apžiūrėti teritoriją – pašalinti akmenis, šakas, vaikų žaislus ar kitus daiktus, galinčius sukelti pavojų. Svarbu atsiminti, kad jie gali sužaloti ne tik automobilius ar žmones, bet ir augintinius.

Kitas dažnas vasaros sezonui būdingas darbas – pastatų dažymas. Nors atrodo, kad dažymas nekelia daug rizikos, draudikai vis dažniau fiksuoja dėl šių darbų patirtą žalą, ypač automobiliams.

Pjaunant veją prie dvaro rūmų, iš po traktoriuko atskriejęs 10 cm ilgio metalinis objektas kiaurai perskrodė dvaro duris.

„Vienas netinkamai atliktas dažymo darbas gali pakenkti net keliolikai automobilių. Vėjas išnešioja dažus ar laką, kurie nusėda ant automobilių kėbulo. Jų šalinimas dažnai reikalauja viso paviršiaus perdažymo. Tokiais atvejais žalų suma gali viršyti ir 20 tūkst. eurų“, – skaičiavo I. Pajarskė.

Specialistė patarė prieš pradedant dažymo darbus atidžiai įvertinti oro sąlygas – ypač vėją. Taip pat verta informuoti aplinkinius gyventojus ar pašalinti šalia esančius automobilius.

Aptaško: fiksuota įvykių, kai vėjas išnešioja dažus ar laką, kurie nusėda ant šalia esančių automobilių. / Vytauto Petriko nuotr.

Nuostoliai dėl ledo

Lietuvoje neretos žalos automobiliams, susijusios su gamtiniais reiškiniais.

Per pastaruosius metus šalyje fiksuota nemažai atvejų, kai užgriuvęs medis ar didelė šaka pridaro žalos, siekiančios kelis tūkstančius eurų, o didžiausia žala transportui viršijo 7 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad per metus kiekviena didžiųjų draudimo kompanijų dėl audrų žalos išmoka per 0,5 mln. eurų.

2021 m. vasarį plačiai nuskambėjo istorija, kai Kaune nuo daugiabučio stogo nukritęs ledo luitas apgadino automobilį. Draudimo kompanija savininkui išmokėjo apie 3 tūkst. eurų. Vėliau draudikai kreipėsi į teismą prašydami išieškoti nuostolius iš pastato administratoriaus. Panevėžio apygardos teismas iš esmės priteisė prašomą sumą su palūkanomis.

Saikingai: Lietuvoje kruša nepasižymi dideliais ledėkais, bet kartais padaro tūkstantinių nuostolių. / ERGO nuotr.

Krušos išdaigos

Jau kelerius metus daugiausia stichinių nelaimių suniokotų automobilių Lietuvoje fiksuojama rugpjūtį.

Prieš kelerius metus bendrovė ERGO buvo apskaičiavusi, kad per metus dėl objektų užkritimų, hidrosmūgių ir stichinių nelaimių kilusiems draudžiamiesiems įvykiams kompensuoti bendrovė išmokėjo daugiau nei 2,3 mln. eurų.

Draudimo bendrovės specialistų teigimu, vasarą automobilius neretai apgadina iš dangaus krintantys krušos ledėkai ar pernelyg didelis kritulių kiekis. Taip pat juos gali apgadinti ne tik nuo itin didelio vėjo lūžtantys medžiai ar jų šakos, bet ir vėjo į orą pakelti lengvesni objektai.

Prognozuojamų stichijų atveju vairuotojams rekomenduojama transporto priemonę palikti tik įvertinus, ar aplink nėra medžių ir kitų ją galinčių apgadinti objektų, ar vieta nėra pernelyg žema, kur galėtų kauptis vanduo.

Eksperto žodžiais, jei liūtis užklupo kelyje, derėtų sumažinti greitį, nerizikuoti bandant apvažiuoti didesnes vandens sankaupas. Net jei šios vietos ir atrodo seklios, yra tikimybė, kad ten gali būti duobė. Reikėtų rasti seklią vietą ir sulaukti liūties pabaigos. Taip bus išvengta vandens patekimo į variklį ar elektros įrangos gedimų.

„Apsisaugoti nuo krušos padeda automobilio statymas garaže ar po stogu. Jei važiuojant užklupo kruša – sustokite. Prieš tai apsižvalgykite, ar netoliese nėra pastogės – tai gali būti tiltas, viadukas, degalinės stogelis arba dengta automobilių stovėjimo aikštelė“, – patarė R. Bieliauskas.

Kruša apgadino lauko aikštelėje eksponuotus 47 automobilius, tarp jų – prabangius „Bentley“, „Range Rover“, „Mini Cooper“.

Žalos – milžiniškos

Žvelgiant į užsienio pavyzdžius, pasitaiko kur kas masiškesnių atvejų, susijusių su gamtos stichijomis.

Pernai rugpjūtį Kalgaryje (Kanada) kruša apdaužė net 70 tūkst. automobilių. Dėl milžiniško nukentėjusiųjų skaičiaus bendra žalų suma viršijo 750 mln. dolerių. Beveik identiškų nuostolių patyrė Brisbano gyventojai. Tiesa, ten transportą ir būstus nusiaubė galingas viesulas, įsisukęs šiame Australijos mieste.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose, kur krituliai yra retas reiškinys, pernai vasarį kruša nusiaubė Al Aino miestą. Jame įsikūrusi automobilių prekybos atstovybė patyrė 1,3 mln. dolerių nuostolį. Kruša apgadino lauko aikštelėje eksponuotus 47 automobilius, tarp jų – prabangius „Bentley“, „Range Rover“, „Mini Cooper“.

Kitame pasaulio gale – Naujojoje Zelandijoje – 2019 m. kruša apdaužė Timaru miestą. Buvo gauta daugiau nei 12 tūkst. pareiškimų, o kiekvieno jų nuostolių vidurkis siekė apie 4,5 tūkst. dolerių.

Beveik prieš dešimtmetį nuvilnijusią krušą iki šiol atsimena ir San Antonijaus gyventojai. Anot liudininkų, kai kurių ledėkų dydis prilygo apelsinui, o vien skaičiuojant stichijos padarytą žalą amerikiečių automobiliams, ji perkopė 560 mln. JAV dolerių.

Nesaugu: Didžiojoje Britanijoje atliekant statybos darbus automobilį suknežino užkritęs lango rėmas. / T. Urbelionio / BNS nuotr.

Pasitaiko ir kuriozų

Mažesni nuostoliai, tačiau neretai kurioziškesnėmis aplinkybėmis, skaičiuojami atliekant aplinkos tvarkymo ar statybos darbus.

Kanadoje užfiksuotas įvykis, kai žolę pjaunančio traktoriuko užkabinta akmenų krūva nuskriejo į šalia stovintį naują automobilį. Smūgių būta stiprių, tad meistrams teko lyginti kėbulą ir perdažyti jo detales. Nuostoliai siekė apie 4,2 tūkst. eurų.

Kiek mažiau, bet vis tiek skaudžiai, nukentėjo vairuotojas Jungtinėje Karalystėje. Jo automobilį kliudė žoliapjovės išmestas akmuo, suskaldęs galinį stiklą ir palikęs kėbulo įdaužą. Žala siekė apie 2,5 tūkst. eurų.

Draudikų JAV pernai paskelbtas incidentas: akmuo, išmestas iš žolės pjovimo įrangos, stipriai įlenkė „Tesla“ bagažinės dangtį. Remonto sąmata – 4,8 tūkst. JAV dolerių.

Jungtinėje Karalystėje žalos pridarė iš devinto aukšto nukritęs remontuojamo balkono stiklo rėmas. Minimu atveju buvo sudaužyti automobilio stiklai, suknežintas stogas, smarkiai sulankstytas kėbulas.

Liuksemburge automobilis buvo apgadintas iš pravažiuojančio vilkiko iškritus statybinėms medžiagoms, kurios buvo netinkamai pritvirtintos. Atskriejusios medžiagos ne tik prakirto variklio dangtį, bet ir pažeidė aušinimo sistemą.

Didžiojoje Britanijoje automobilių plovykloje dėl stipraus vėjo nukrito stacionarus kelio ženklas. Jis pataikė į stovintį automobilį, apgadino kėbulą ir dažus. Automobilio savininkui pateikus skundą, plovyklos vadybininkas iš pradžių pripažino kaltę, o vėliau ėmė kratytis atsakomybės. Paaiškėjo, kad transporto priemonė buvo palikta prie ženklo „Stovėti draudžiama“. Tad formaliai vairuotojas pažeidė taisykles.