Seime liko paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų

Už tai numatančias Investicijų įstatymo pataisas po svarstymo balsavo 108 Seimo nariai, prieš buvo vienintelis Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Aidas Gedvilas, susilaikiusiųjų nebuvo. 

Taip pat Seimas po svarstymo pritarė lydinčiųjų Žemės, Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų pakeitimams.  Paskutinis balsavimas dėl pataisų -- kitą savaitę.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad tokiems projektams bus reikalingos poveikio aplinkai vertinimo procedūros bei statybos leidimai, tačiau juos bus privalu gauti iki statybų pabaigos.

„Investuotojui tai gerai – gali judėti su darbais ir paraleliai tvarkytis procedūras“, – teigė A. Armonaitė.

Rusija artilerijos sviedinių pasigamina tris kartus daugiau negu JAV ir Europa kartu sudėjus. Ir visi supranta, kad didinti artilerijos sviedinių gamybos apimtis yra ne tik Ukrainai reikalingas faktorius (...)

 

Ji pabrėžė, kad tokio dydžio gamyklos būtų statomos ne urbanizuotose ar urbanizuojamose teritorijose, ne prie gyvenamųjų namų.  

Pasak ministrės, priėmus pataisas Lietuva bus viena draugiškiausių šalių stambioms investicijoms gynybos ir jos inovacijų srityje. A. Armonaitė taip pat pabrėžė, kad išimtimis galės naudotis ir lietuviškas verslas, kuris imsis didelių projektų, o jiems pritars Vyriausybė. 

„Laisvietis“ Vytautas Mitalas tvirtino, kad tokios didelės įmonės atėjimas į Lietuvą yra „pergalė“.  

„Tai yra mūsų visų pergalė (...), pergalė tų žmonių, kurie daug dirbo, kad „Rheinmetall“ galėtų ateiti į Lietuvą. Tai politinio susitarimo pergalė. Su tokio lygio investicija esame daug saugesni“, – teigė parlamentaras.   

Pasak jo, didinti artilerijos sviedinių gamybos apimtis yra svarbu ne tik dėl Ukrainos, bet ir Lietuvos saugumui.

„Rusija artilerijos sviedinių pasigamina tris kartus daugiau negu JAV ir Europa kartu sudėjus. Ir visi supranta, kad didinti artilerijos sviedinių gamybos apimtis yra ne tik Ukrainai reikalingas faktorius, bet ir Lietuvos apginamumui ir saugumui“, – tvirtino jis.

Pataisos, kurias Seimas svarsto skubos tvarka, numato, kad dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos. 

Seimui priėmus pataisas išimties tvarka Vyriausybė leistų statyti neurbanizuotose teritorijose be teritorijų planavimo su savivaldybe procedūrų. Investuotojams nebūtų privaloma informuoti visuomenę apie projektavimą, kviesti ją dalyvauti svarstant projektinius pasiūlymus. Taip pat nebūtų privaloma viešinti informacijos apie statybos darbų pradžią.

Pataisos parengtos reaguojant į besikeičiančią geopolitinę padėtį, esą būtina plėtoti vietos gynybos pramonės pajėgumus, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo ginklų, šaudmenų ir kitos karinės produkcijos importo.