„Lietuvos geležinkelių“ sprendimas kelti kainas – neracionalus žingsnis?

„Tai – gaisro gesinimas, o ne strateginis sprendimas. Kainos pakėlimas nesureguliuoja vartotojų srauto, klientai liks nepatenkinti pakelta kaina, o srautai išliks. Gali būti, kad bus iššauktas nesąžiningos kainos suvokimas. Atsiras manymas: geležinkeliečiai apgaudinėja, jei kelia kainą, nes nori, kad aš nekeliaučiau, kodėl taip yra? [...]

Nesukurkime precedento vartotojui, kad kaina keliama dėl to, nes norima, jog jis nebevažiuotų traukiniu. Juk visa ankstesnė politika buvo kryptingai nukreipta į tai, jog visa infrastruktūra turi būti kuriama taip, kad būtų galima važiuoti traukiniais, kad žmonės vėl juos pamiltų. O dabar pakeliama kaina, [tarsi] sakoma: jūs per daug važiuojate“, – komentuoja I. Radavičienė.

Pasigenda racionalių argumentų

Rinkodaros specialistės teigimu, traukinio bilietų kainos vienareikšmiškai turėjo būti pakeltos jau anksčiau, tačiau laikas tai daryti – pražiopsotas, o dabar tam nenurodytos jokios racionalios priežastys.

„Kai į susisiekimo infrastruktūrą buvo investuojami didžiuliai pinigai, kai buvo gerinamos sąlygos, kai buvo sukurtos papildomos „skėtinės“ paslaugos, kai atsirado greitieji traukiniai nuo taško A iki taško B, kai buvo pasiekta, kad traukinyje važiuoti būtų patogu, jau tada buvo daug priežasčių pakelti kainas ir tai buvo galima padaryti sėkmingai. Šis momentas buvo pražiopsotas“, – įsitikinusi pašnekovė.

Tai – gaisro gesinimas, o ne strateginis sprendimas.

I. Radavičienė pasigenda ir atsakymų, kur bus investuotos papildomai surinktos lėšos. „Jei kaina pakelta, tai kas bus daroma [toliau]? Bus nupirkta daugiau vagonų, įdarbinta daugiau žmonių, kurie generuos srautą? Man nėra atsakymo į šį klausimą. Kam keliama kaina? Kokia to priežastis?“ – sako ji.

Rinkodaros specialistės žodžiais, kainodaros sprendimų, kaip valdyti srautą, yra daug ir tam kelti kainų nebūtina. Anot jos, galima siūlyti skirtingus kainos paketus (kai skirtingu laiku taikomos skirtingos kainos), jungti kainos pasiūlymus. Geležinkelių atveju, I. Radavičienės nuomone, sezono metu reiktų pagalvoti ir apie infrastruktūros pokyčius, jei tik jie galimi: daugiau vagonų, daugiau išvykimo laikų, subalansuotas tiek elektroninių, tiek fizinių bilietų pardavimas.

Svarbiausia – vartotojas

„Pervežimo paslaugų politika ir ateities matymas turėtų būti bendras. Turėtų būti sinergija tarp autobusų, geležinkelių, vietinių privatininkų. Dabar to nėra: kiekviena autobusų stotis turi savo politiką, geležinkeliai – savo, priiminėjami pavieniai sprendimai, kurie iš principo ne tik nekuria ilgalaikio vartotojo prisirišimo prie paslaugos arba nedidina paslaugos patrauklumo, o smūgiškai jai kenkia“, – vertina I. Radavičienė.

Pašnekovės teigimu, planuojant strategiją, sudarant tvarkaraščius, reikia galvoti apie tai, kad vartotojui turi būti patogu: jeigu nepavyksta keliauti viena transporto priemone, turi būti prieinama kita, todėl ir autobusų vežėjai į kylančias traukinių bilieto kainas reaguoti neturėtų.

„Puiku, kai konkurentas padaro klaidą, bet mes kalbame apie Lietuvą, apie vieną katilą, kuriame yra visi mūsų vartotojai. Kai sukuriama sintetinė konkurencija, kaip šiuo atveju, sinergija griaunama. Autobusų vežėjų reakcijos neturėtų būti jokios, nes niekas nepasikeis“, – įsitikinusi I. Radavičienė.

Esant poreikiui – daugiau autobusų

UAB TOKS generalinis direktorius A. Indrašius sako, kad kol kas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, autobusais vykstančių į pajūrį srautai nesumažėjo ir traukinių konkurencija nejuntama.

„Šiai dienai pasakyti dar sunku, viskas priklauso nuo oro sąlygų. Lyginant su praėjusiais metais, esame tame pačiame lygyje“, – tikina A. Indrašius.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad „Lietuvos geležinkeliai“, nors ir kelia kainas, keleivius veža nuostolingai. „Vadinasi, kaina maža. Jie turi nusistatyti normalią kainą ir tada lyginsime geležinkelius su autobusais“, – kalba UAB TOKS generalinis direktorius.

Jo teigimu, nei keisti kainų, nei paslaugos kokybės autobusų vežėjai neplanuoja, mat ši paslauga, A. Indrašiaus nuomone, jau ir taip yra aukščiausios kokybės.

„Pernai įsigijome naujus modernius autobusus. Yra internetas, mediacentrai, kuriuose galima žiūrėti filmus, klausyti muzikos, skaityti žurnalus, patogu vežti dviračius. Ką galime padaryti daugiau? Nebent pradėti skraidyti autobusais“, – juokauja pašnekovas.

Paklaustas, prieš kiek laiko bilietu reikia pasirūpinti autobuso keleiviui, A. Indrašius tikina, kad keliautojų srautai nuolat stebimi ir, esant poreikiui, siunčiamas papildomas autobusas.

„Kasdien vežame į Nidą. Pirmadienį ir sekmadienį turime papildomą autobusą, kad paimtų visus keleivius. Matome išankstinius pardavimus, ypač, kai perkama internetu. Jei visi bilietai išparduoti, siunčiame papildomą autobusą. Labai reaguojame į aplinką“, – tvirtina UAB TOKS direktorius.

Jo skaičiavimais į pajūrį vienu autobusu išvažiuoja 30–50 žmonių. „Viskas priklauso nuo dienų. Kai orai pagerėja, autobusai būna pilni“, – pastebi pašnekovas.

Kainos kils

Pirmadienį „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog nuo liepos mėnesio traukinio bilietų kainos kils. Taip yra esą todėl, kad maršrutas Vilnius–Klaipėda sulaukia milžiniškų srautų ir dažniausiai visi vagonai yra užpildyti.

Kaip sako „Lietuvos geležinkelių“ Komunikacijos departamento atstovė Inga Čiuberkytė, jei keleiviai bilietus perka paskutinę minutę, jie dažnai nebegauna bilietų į traukinį, kadangi vasarą ar švenčių metu keleivių srautas stipriai išauga.

Paklausta, kodėl paprastai iš sostinės į pajūrį važiuoja tik trijų vagonų traukiniai, nors keliauti norinčių yra daugiau, I. Čiuberkytė sako, kad šiuo maršrutu vyksta ir ilgesni traukiniai, tiesa, ne kasdien.

„Optimaliausia pirkti bilietą likus 3 ir daugiau dienų iki kelionės datos. Į pajūrį veža ne tik 3 vagonai – penktadieniais ir sekmadieniais leidžiame dvigubo sąstato traukinius, kuriuose – 6 vagonai. Paskutinis traukinys į Klaipėdą penktadienį yra 10 vagonų“, – komentuoja I. Čiuberkytė.

Pranešama, kad kils ir važiuojančiųjų Vilnius–Šiauliai bilieto kaina, mat šis maršrutas – taip pat ypač paklausus.

Nuo liepos mėnesio maršruto Vilnius–Klaipėda bilietai 2 klase ne piko traukiniais kainuos 14,50 euro, piko – 17,40 euro. Dabar toks bilietas kainuoja nuo 14,50 iki 16 eurų.

Nuo liepos 1 d. brangs ir 1 klasės bilietų kainos. 1 klasės bilietai maršrutu Vilnius–Klaipėda ne piko metu kainuos 22,10 euro (dabar nuo 17 iki 19 eurų).

1 klasės vietos kaina piko traukiniuose Vilnius–Klaipėda sieks 25 eurus. Dabar toks bilietas kainuoja nuo 17 iki 19 eurų. Kelionė iki Klaipėdos traukiniu trunka kiek daugiau nei keturias valandas.

Tuo tarpu autobusu iki Klaipėdos, bilietus perkant internetu, galima nuvykti mokant nuo 15,77 iki 20, 81 euro. Bilietą perkant kasose, jis kainuos nuo 16,60  iki  21,90 euro. Šis maršrutas gali trukti nuo 3,45 iki 6,25 valandos, priklausomai nuo stotelių skaičiaus.

Autobusai gabena ir į kitus pajūrio miestus. Štai į Palangą vykti gali tekti nuo 4 iki 7 valandų, o kainuos tokia kelionė nuo 17,10  iki 22,23 euro perkant internetu (kasose: 18,00–23,40 euro).

Į Nidą per šešias valandas autobusas jus nuveš už 19,76–27,84 euro bilietą perkant internetu (kasose: 22,80–29,30 euro).