„Kauno vandenys“ pirmąjį metų pusmetį prioritetą skyrė gerinti aplinkos apsaugą

„Kauno vandenys“ pirmąjį metų pusmetį prioritetą skyrė gerinti aplinkos apsaugą

2025-08-29 05:00 kauno.diena.lt inf.

Bendrovei „Kauno vandenys“ pirmasis 2025-ųjų pusmetis buvo pelningas – per šį laikotarpį uždirbta beveik 3 mln. eurų pelno, o pagrindinės veiklos pajamos siekė 19,8 mln. eurų. Tai leido „Kauno vandenims“ ir toliau kryptingai investuoti į aplinkos apsaugos gerinimą, taupiai ir racionaliai naudojant išteklius ir vykdant taršos prevenciją. 

Prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų prijungti 44 gyvenamieji būstai

Siekiant padidinti nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir sistemos efektyvumą Kaune, „Kauno vandenys“ kartu su Aplinkos projektų valdymo agentūra įgyvendino projektą „Gyvenamųjų būstų prijungimas prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų“. Vykdant projektą pastatyta 878 m naujų buitinių nuotekų tinklų ir prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų prijungti 44 gyvenamieji būstai.

Vartotojams prisijungus prie centralizuotos nuotekų sistemos, reikšmingai sumažėja tarša, centralizuotai surenkamos nuotekos bus išvalomos iki nustatytų normatyvų. Be to, „Kauno vandenys“ prisidės prie Europos direktyvos 91/271/EEB reikalavimų įgyvendinimo.

Naudingas žingsnis – bandomojo įrenginio testavimas

Bendrovė „Kauno vandenys“ dalyvauja tarptautiniame projekte EMPEREST. Šis projektas yra itin svarbus Baltijos jūros regionui, siekiant prisidėti prie švaresnės aplinkos išsaugojimo. Pirmąjį šių metų pusmetį Kauno miesto nuotekų valykloje buvo testuojamas inovatyvus ketvirtinio nuotekų valymo technologijų bandomasis įrenginys. Prieš tai šis įrenginys buvo pagamintas ir išbandytas Gdansko miesto nuotekų valymo įrenginiuose, testuotas Ščecino miesto nuotekų valykloje.

Pagrindiniai bandomojo nuotekų valymo įrenginio procesai apima nuotekų mikrofiltraciją, ozonavimą ir filtravimą aktyvintąja anglimi. Ši kombinacija leidžia užtikrinti efektyvų mikroplastikų ir ištirpusių mikroteršalų šalinimą. Eksploatuojant įrenginį įvairiais technologiniais režimais, nustatomas mikroteršalų (farmacinių medžiagų, ftalatų, PFAS ir kt.) šalinimo efektyvumas. Taip pat siekiama parinkti optimalius technologinius parametrus – ozono koncentraciją ir išbuvimo trukmę ozonavimo reaktoriuje ir granuliuotos aktyvintosios anglies filtruose.

Kauno miesto nuotekų valykloje buvo atlikti įrenginio bandymo ciklai keičiant ozono koncentraciją ir nuotekų išbuvimo įrenginyje trukmę, orientuotasi į praktinį sukauptų žinių panaudojimą. Naujų technologinių sprendimų testavimas realiomis sąlygomis yra naudingas žingsnis siekiant pasiruošti visiems ketvirtinio valymo iššūkiams, planuojant plėsti valyklą ir diegiant ketvirtinio nuotekų valymo įrenginius ateityje.

Kauno vandenų“ automobilių parke – trys nauji elektromobiliai

Pirmąjį šių metų pusmetį bendrovė „Kauno vandenys“ savo automobilių parką papildė trimis naujais 100 proc. elektra varomais automobiliais. Artimiausiu metu bendrovė planuoja įsigyti dar tris elektromobilius. Šie automobiliai yra ekologiškesni, taip bendrovė siekia mažinti neigiamą poveikį aplinkai, prisidėti prie švaresnės aplinkos.

Iš viso „Kauno vandenų“ automobilių parką šiuo metu sudaro 62 automobiliai. Bendrovės padaliniuose yra įrengtos penkios elektromobilių įkrovimo stotelės.

Išplėstas lauko gertuvių ir vandens dulksnų stotelių tinklas

Per pirmąjį pusmetį „Kauno vandenys“ išgavo daugiau nei 12 mln. kub. m vandens. Ankstesnių metų vandens suvartojimo statistika parodė, kad gyventojai vis aktyviau renkasi nemokamas lauko gertuves, tad „Kauno vandenys“ dar labiau išplėtė jų tinklą mieste. 

Iš viso šiemet kauniečiai, miesto svečiai ir jų augintiniai gali atsigaivinti iš penkiolikos geriamojo vandens fontanėlių. Geriamojo vandens stotelės šiemet veikia prie Zoologijos sodo, S. Daukanto gatvėje, Girstučio parke, Kauno marių prieplaukoje (Masiulio gatvėje), Studentų skvere, Draugystės, Kalniečių ir Santakos parkuose, šalia Lampėdžių paplūdimio, prie Trijų Mergelių tilto, prie Kauno pilies, prie Dainų slėnio, Griunvaldo gatvėje, A. Smetonos alėjoje ir Sporto gatvėje. Lauko gertuvės yra ne tik patogus būdas atsigaivinti šiltuoju metų laiku, bet ir aplinkai draugiška, tvari alternatyva, padedanti sumažinti vienkartinio plastiko naudojimą. 

Be to, šiemet Kauno miesto viešosiose erdvėse veikia keturios kauniečiams ir miesto svečiams atsivėsinti skirtos vandens dulksnų stotelės. Vandens dulksnos įrengtos Vilniaus gatvėje (šalia požeminės perėjos), Laisvės alėjoje (šalia Kauno miesto savivaldybės pastato), S. Daukanto gatvėje – Studentų skvere – ir šalia pėsčiųjų tilto į Nemuno salą. 

Artimiausi darbai: vandentiekio diukeris per Nemuną, nauji gręžiniai, nuotekų tinklų vystymas

Iki šių metų rugsėjo bendrovė „Kauno vandenys“ planuoja užbaigti vandentiekio tinklo per Nemuną statybos darbus ir išgręžti du naujus gręžinius Kleboniškio vandenvietėje. Sprendimas didinti gręžinių skaičių priimtas ne tik dėl didėjančių vandens suvartojimo poreikių, bet ir dėl vis dažniau pasitaikančių kaitrių vasarų, kai dėl sumažėjančio upių lygio svyruoja ir vandens lygis gręžiniuose. Naujieji gręžiniai, kurių gylis sieks apie 30 m, prisidės prie vandens rezervo užtikrinimo.

Šiais metais Kauno miesto H. ir O. Minkovskių, Lubinų, Vėjo–Dangės, Griunvaldo ir Užvingių gatvėse statomi paviršinių nuotekų tinklai. Šiuo metu rengiami projektai ir 2025–2026 m. paviršinių nuotekų tinklai taip pat bus pradėti statyti Piliuonos, Didžiojoje, Rūko, Julijanavos, Jaunųjų Talkininkų, Medynėlių gatvėse ir Vaišvydavos plente. Taip pat rengiami paviršinių nuotekų tinklų statybos Šv. Gertrūdos, M. Daukšos, M. Valančiaus, Kumelių, Raguvos, V. Sladkevičiaus, Vijūkų gatvėse, dalyje Užliedžių, Bernatonių ir Pakaunės gatvių projektai. Šančių mikrorajone numatytos Nemuno krantinės nuotekų linijos ir Mažeikių gatvės nuotekų siurblinės rekonstrukcijos.

Be to, Kalniečių vandens siurblinės teritorijoje bus suprojektuota ir pastatyta 299 kW galios saulės elektrinė. Bendrovė „Kauno vandenys“ siekia, kad kuo didesnė dalis elektros būtų pagaminta iš atsinaujinančiųjų išteklių, todėl tikimasi, kad įrengta dar viena saulės elektrinė bus naudinga siekiant energetinio savarankiškumo.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų