Lietuva tampa patrauklia kryptimi turizmui – laukiama užsienio investicijų į kokybišką poilsį

Verslo nuomone, Lietuva turi galimybių pritraukti tarptautinių turizmo rinkos žaidėjų bei siūlo koncentruotis ne į masinį, o aukštos kokybės turizmą – pritraukti norinčius gerai pailsėti, taip pat skatinti verslo keliones.

Investuotojų forumo vadovas sako pastebinti augantį Vakarų šalių susidomėjimą Lietuvos turizmo rinka, kuri išsiskiria savo atsparumu ir diversifikavimu lėtėjančių globalių tiesioginių užsienio investicijų fone.

Tuo metu lankytojų pamėgtų savivaldybių turizmo informacijos centrų vadovai JT gidą sieja su viltimis pritraukti investicijų į sveikatingumo centrų plėtrą, pažintinę bei sporto infrastruktūrą.

Lietuvos potencialas: gera geografinė ir ekonominė padėtis, stipri infrastruktūra, išsilavinusi darbo jėga

JT Pasaulio turizmo organizacija (PTO) pristatė pirmąjį investicijų į Lietuvos turizmo sektorių gidą. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, dokumente pabrėžiama, jog Lietuva yra potenciali ir pasirengusi turizmo investicijoms.

Anot PTO gido, nors Lietuva yra maža, joje yra penkios UNESCO pasaulinio paveldo vietovės, švari bei gerai išsaugota jūros pakrantė, stiprus vietos turizmas, augantys užsienio atvykėlių skaičiai.

„Lietuva įprastai nėra pirmoji valstybė, apie kurią žmonės pagalvoja svarstydami, į kurios Europos šalies turizmo sektorių investuoti, tačiau čia ir slypi dalis galimybių. Šalyje mažai gyventojų, tačiau ji yra įstabiai geroje lokacijoje – tarp Vakarų Europos ir Šiaurės šalių, turinti tiesioginę prieigą prie rytinių rinkų. Lietuvos strateginę lokaciją verslui ignoruoti būtų sudėtinga“, – teigiama PTO apžvalgoje.

Joje išskiriamos penkios priežastys, kodėl verta investuoti Lietuvoje – valdžios parama sektoriui bei gera ekonominė šalies padėtis, išplėtota fizinė ir skaitmeninė infrastruktūra, stiprus vietinis bei augantis atvykstamasis turizmas, gera technologijų specialistų pasiūla bei neužpildyta turizmo rinka.

„Kitaip nei daugelyje Europos krypčių, kur turizmo infrastruktūra perpildyta, Lietuvoje vis dar yra erdvės augti“, – rašoma apžvalgoje.

„Turizmo sektorius Lietuvoje turi milžinišką potencialą. Turtingas kultūrinis paveldas. nepaliesta gamta ir auganti Lietuvos, kaip tvaraus turizmo krypties, reputacija suteikia (investuotojams – BNS) unikalių galimybių investuoti į svetingumo, sveikatingumo, kultūrinį, gamtos turizmą“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, leidinyje apžvelgiama 14 Lietuvos savivaldybių pasiūlytų projektų, kurių vertė – 692 mln. eurų. Tarp jų – branduolinės energetikos turizmo centras su ekspozicija, Bangų parkas, dvarų, vandens bokštų, kurhauzų, vienuolynų pritaikymas turizmui, darniųjų viešbučių, sveikatingumo ir aktyvaus laisvalaikio centrų statyba.

Ministerija tikisi, kad projektai sudomins investuotojus.

Investuotojų atstovas: Lietuva – kokybiško turizmo kryptis

Asociacijos „Investors' Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas sako, kad Lietuva yra patraukli investicijų kryptis aukštos pridėtinės vertės turizmui – sveikatingumo, medicinos, vadinamajam verslo turizmui: konferencijų, mokymų, parodų, verslo susitikimų organizavimui.

„Lietuva gali būti patraukli investicijoms, bet ne masinio, o aukštos pridėtinės vertės turizmo prasme“, – BNS teigė V. Šilinskas.

Verslo atstovo teigimu, JT pabrėžia, jog Lietuva yra sparčiausiai auganti turizmo kryptis Europoje, todėl turizmas šaliai gali tapti „papildomu investicijų ramsčiu“.

V. Šilinskas sako pastebintis augantį Vakarų rinkų susidomėjimą šalies turizmo sektoriumi – į šalį ateina nauji Vokietijos, Nyderlandų, Lenkijos, JAV, Skandinavijos prekių ženklai: „Globalių tiesioginių užsienio investicijų fone, kurios lėtėja, turizmas išsiskiria kaip atsparesnis ir labiau diversifikuojantis sektorius.“

Tačiau, anot jo, dažniau investuotojai atnaujina Lietuvoje jau veikiančius objektus, o ne pradeda veiklą nuo nulio.

„Investors' Forum“ vadovas nemano, kad į Lietuvą ateisiantys turizmo rinkos žaidėjai gali pakeisti pramonės ar aukštųjų technologijų investuotojus, bet pabrėžia, kad nuosekliai vystant sektorius gali „reikšmingai prisidėti prie Lietuvos ekonomikos“.

„75 proc. turizmo pajamų ateina iš užsienio lankytojų, tad tai tiesioginė eksporto forma. Turizmas stiprina regionus, smulkųjį verslą ir paslaugų eksportą“, – BNS tikino jis.

Pasak V. Šilinsko, valstybė dar turi erdvės, kaip turizmo investicijas skatinti labiau – reikėtų efektyvinti žemės politiką, gerinti oro susisiekimą su Vakarų Europos sostinėmis, skatinti keturių sezonų turizmą.

„Laikyti prioritetą kokybei, tvarumui ir pridėtinei vertei, o ne skaičiui“, – pabrėžė V. Šilinskas.

Vietiniai turizmo centrai tikisi investicijų į sveikatingumo kompleksus, poilsio takus

Anykščių rajono turizmo informacijos centro vadovas Simas Aštrauskas BNS teigė, kad JT dokumentas yra naudingas, nes jame išdėstytos Anykščių ir kitų Lietuvos regionų turizmo perspektyvos.

Jis tikisi, kad tarptautinės gairės padės pritraukti investicijų.

„Gal kažkokių finansų (investicijų – BNS) bus daugiau, turistus bus daug paprasčiau pritraukti. Labai pozityviai tokius dalykus pasitinkame“, – BNS sakė S. Aštrauskas.

Jo teigimu, Anykščiai gali būti patraukli vieta investicijoms – mieste ar jo apylinkėse galėtų įsikurti naujas SPA centras arba sanatorija, kadangi vasaros sezono metu dabar veikiančios sveikatingumo įstaigos būna perpildytos.

Taip pat S. Aštrauskas teigia matantis potencialo investuoti į geresnį Šimonių girios pritaikymą lankymui: „Šimonių giria būtų nuostabi vieta, bet ten reikėtų dar truputį investicijų, išskirti konkrečius takus, pailsėjimo stoteles įrengti, kad keliautojai galėtų bent trumpam sustoti, atsipūsti.“

Druskininkų turizmo informacijos centro vadovas Rimantas Palionis savo ruožtu teigė, jog miestas taip pat lauktų naujo sveikatinimo centro, investicijų į kempingą, naujus pažintinius takus arba esamų atnaujinimą, teniso, padelio ar kitų rakečių sporto aikštynus po stogu.

Jo teigimu, dabar miesto apgyvendinimo įstaigos gali pasiūlyti apie 8,5–9 tūkst. lovų, o jų skaičių būtų galima padidinti iki 10 tūkstančių.

Jis sako, jog Europos gyventojams senstant, Druskininkai ir kiti kurortai turėtų būti patrauklūs investicijoms.

„Europa senėja, kiekvienas žmogus, kiekvienas Europos pilietis turi lėtines ligas, turi tuo labiau kitą pusę – longevity sistemą. Žmogus nori būti sveikas, nori funkcionuoti. Mes parduodam vieną iš brangiausių žmogui prekių – sveikatą. Manyčiau, tai pateikti normaliai užsienio partneriams, firmoms – labai patrauklu“, – BNS teigė R. Palionis.

Jo teigimu, didelė lovų pasiūla suteikia miestui potencialo rengti daug įvairių renginių, pavyzdžiui, sporto varžybas.