Jis bus vystomas viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) būdu bei suskaidytas į tris dalis, sumažinant valstybei tenkančias rizikas, trečiadienį pranešė ministerija.

„Vokietijos brigadai priimti skirtos infrastruktūros išvystymas laiku – esminė atgrasymo ir Lietuvos apginamumo sąlyga. Tuo pačiu tai – vienas didžiųjų šios kadencijos prioritetų. Būsime itin reiklūs sau ir rangovams siekdami padaryti namų darbus, leisiančius visus Vokietijos siunčiamus karius mūsų šalyje turėti iki 2027-ųjų pabaigos“, – sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Iki gegužės pabaigos įmonės turės pateikti pirminius projektų įgyvendinimo pasiūlymus, vėliau vyks techninės, finansinės ir teisinės derybos.

Galutinių pasiūlymų teikimas ir sutarčių pasirašymas planuojamas iki šių metų pabaigos. Pirkimo būdas yra neskelbiamos derybos.

Pasak KAM, dalyvauti konkurse pakviestos aštuonios įmonės.

Vokietijos brigadai priimti skirtos infrastruktūros išvystymas laiku – esminė atgrasymo ir Lietuvos apginamumo sąlyga.

Pasiūlymus rangovai galės pateikti atskiroms projekto dalims, tačiau ne daugiau nei dviem iš trijų. Konkurse galės dalyvauti tik Lietuvoje veikiančios įmonės, tačiau jos galės vystyti projektą su užsienio partneriais.

Ministerijos skaičiavimu, valstybės turtiniai įsipareigojimai Rūdninkų karinio miestelio vystymui VPSP būdu galėtų siekti apie 1,8 mlrd. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu.

Projekto kaina apima infrastruktūros objektų projektavimą, statybas, taip pat statinių priežiūrą ir paslaugų teikimą 12,5 metų laikotarpiui bei finansavimo išlaidas – palūkanas ir kitus įsipareigojimus bankams.

Antrajame etape Rūdninkuose planuojama pastatyti gyvenamąsias patalpas kariams, garažus, dirbtuves, valgyklas, sandėlius, rikiuotės aikštes, štabus, degalines. Taip pat numatyti mokymo paskirties statiniai, dalyje jų bus įrengtos modernios simuliacinės treniravimosi sistemos.

Rūdninkų karinis miestelis Šalčininkų rajone statomas Lietuvai siekiant iki 2027 metų pabaigos priimti Vokietijos karių brigadą. Miestelis vystomas etapais – pirmąjį etapą rangos būdu jau įgyvendina „Eikos statyba“.

Tuo metu antrąjį etapą ministerijos vadovybė yra nusprendusi skaidyti į tris dalis ir kviesti daugiau įmonių dalyvauti atrankose projektui vykdyti.

Kaip rašė BNS, tokį sprendimą kritikavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas demokratas Giedrimas Jeglinskas, tvirtinęs, kad projektą turėtų vykdyti vienas generalinis rangovas, o atskiri konsorciumai kelia rizikų.

Savo ruožtu, krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė teigė, kad karinio miestelio statybų antrojo etapo skaidymas sumažina riziką valstybei tapti priklausomai nuo vieno rangovo ir projektui žlugti.

Dėl įsitraukimo į projektą šiuo metu sprendžia Europos investicijų bankas (EIB). Jam nusprendus finansuoti gynybos infrastruktūrą, būtų uždegta žalia šviesa Rūdninkų miestelio finansavimui didesne apimtimi.