„Epso-G“ vadovas apie fizinį barjerą su Baltarusija: iššūkis – medžiagų tiekimas

„Didžiausi iššūkiai, kuriuos aš matau, yra susiję su medžiagų tiekimu, nes reikia didžiulio kiekio metalo gaminių – juos reikia pagaminti ir pristatyti palei visą ištęstą ilgą sienos ruožą“, – spaudos konferencijoje Vyriausybėje pirmadienį kalbėjo R. Zukas.

„Dabar projekto komandą mes organizuojame grupės turimų kompetencijų pagrindu. Planuojame startuoti su daugmaž 15 darbuotojų“, – pridūrė jis.

Anot „Epso-G“ vadovo, grupė turi sukaupusi didelės patirties įgyvendinant stambius projektus, moka įvertinti teisinius aspektus, tinkamai pasirengusi pirkimų organizavimui.

„Projekto uždaviniai yra aiškūs, reikia darbus atlikti iki kitų metų rugsėjo mėnesio, tam dabar ir ruošiamės. Iki rugsėjo mėnesio vidurio (2021 metų – BNS) mes atliksime parengiamuosius planavimo darbus, susidėliosime viso projekto įgyvendinimo struktūrą, lygiagrečiai taip pat sieksime pradėti jau pirmus darbus pačiuose svarbiausiuose ruožuose šalia Druskininkų“, – kalbėjo R. Zukas.

Pasiteiravus, kokia grupės įmonė bus atsakinga už projektą, R. Zukas teigė, kad projekto vykdytoja paskirta „Epso-G“.

„Specialus įpareigojimas yra bendrovei „Epso-G“. Mes organizuosime pirkimus taip, kad galėtume įtraukti ne tiktai dukterines įmones, bet ir verslo įmones, dirbančias, ko gero, ne vien tiktai Lietuvos rinkoje“, – sakė grupės vadovas.

Pasak jo, planuojama pasirašyti sutartis su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) bus pagrindinis darbus reglamentuojantis dokumentas.

Vyriausybė nutarimu pirmadienį patvirtino, kad 508 kilometrų ilgio tvorai pasienyje su Baltarusija būtų numatyti iki 152 mln. eurų. Tvorą statys „Epso-G“.

R. Zuko teigimu, naujasis grupei tenkantis projektas neturėtų sudaryti sunkumų įgyvendinant strateginius energetikos uždavinius, tarp kurių – „Litgrid“ vykdomas elektros tinklų sinchronizavimas su žemynine Europa, „Amber Grid“ baigiamas statyti dujotiekis su Lenkija (GIPL) ir „Energy cells“ įgyvendinamas 200 megavatų (MW) energijos kaupiklių projektas.

Manau, kad susitvarkysime. Panaši situacija buvo praeitais metais, kai pradėjome įgyvendinti didelės baterijos arba didelės talpos kaupiklių projektą.

„Manau, kad susitvarkysime. Panaši situacija buvo praeitais metais, kai pradėjome įgyvendinti didelės baterijos arba didelės talpos kaupiklių projektą – irgi sugebėjome greitai susimobilizuoti, surinkti komandą ir šiai dienai jau esame pasiekę pakankamai didelę brandą šitame projekte“, – argumentavo R. Zukas.

Elektros ir dujų perdavimo grupė „Epso-G“ valdo 97,5 proc. elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcijų, 96,6 proc. gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ akcijų, 67 proc. energijos išteklių biržos „Baltpool“ akcijų, taip pat 100 proc. rangos darbų bendrovės „Tetas“ akcijų ir 100 proc. bendrovės „Energy Cells“, įsteigtos energijos kaupiklių projektui, akcijų.

„Epso-G“ praneša per pirmąjį šių metų pusmetį gavusi 150,866 mln. eurų pajamų – 13,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (132,446 mln. eurų), grupės grynasis pelnas augo 42,8 proc. iki 27,953 mln. eurų (19,58 mln. eurų).

Vienintelė „Epso-G“ akcininkė yra Energetikos ministerija.

Fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija nuspręsta statyti Lietuvai pastaraisiais mėnesiais susiduriant su išaugusia nelegalia migracija. Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų.