„Curonian Nord“: naujos energetikos eros Lietuvoje pradžia

Skaičiuoja 33 metų istoriją

Pirmasis vėjo elektrinių parkas pasaulyje iškilo ne kur kitur, o būtent Baltijos jūroje. Dar 1991 m. šalia Lolando salos jį pasistatė Danija, kuri ir šiandien išlieka elektros gamybos iš jūrinio vėjo lydere: šiandien šiai Skandinavijos šaliai priklauso apie pusę Baltijoje veikiančių vėjo elektrinių parkų, o kitas dalijasi Švedija, Vokietija ir Suomija.

Tarp jūrinio vėjo energijos gavyboje pirmaujančių Europos šalių pastaraisiais metais vis stipriau įsitvirtina ir Jungtinė Karalystė – vien 2021 m. čia pastatyta daugiausia naujų vėjo elektrinių, iš kurių net 88 proc. – jūrinės.

„Tokių parkų atsirado ne dėl to, kad jie konkurencingi, – šalys, ties kurių krantais šiandien veikia daugiausia jūrinio vėjo elektrinių parkų, išreiškė atitinkamą valstybinį apsisprendimą ir skyrė tam paramą, – pastebėjo Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas. – Lietuvoje susiklostė kitokia situacija: tai yra šuolis į technologiją, kuri turėtų būti iš karto komercializuota. Tad bendrovei „Ignitis renewables“, kuri pasirinko statyti parką be valstybės paramos, tai – išties didelis užmojis, sprendimas ir pareiškimas rinkai, kad įmonė tiki, jog jūroje iškilęs vėjo elektrinių parkas galės konkuruoti su visais kitais energijos gavybos šaltiniais. Kita vertus, pirmieji uždirba ir iš savo žinių – sukaupę jų, tikėtina, galėsime konsultuoti savo kaimynus.“

Komandoje – motyvuoti talentai

Kaip pripažino bendrovės „Ignitis renewables“ atstovas Paulius Kalmantas, suformuoti kompetentingų specialistų komandą įmonei tapo vienu atsakingiausių projekto „Curonian Nord“ uždavinių.

Priklausomybės nuo rusiškų dujų ir kitų iškastinių produktų siekiančioms atsikratyti Europos valstybėms nėra kito kelio, kaip atsigręžti į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius.

 

„Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje inžinerija yra tikrai aukšto lygio, nepaisant to, jog norinčių ją studijuoti ar dirbti šioje srityje labai stinga, – sako pašnekovas. – Tačiau žalioji energetikos transformacija tampa artima ir suprantama vis daugiau žmonių, ir mūsų komandos gretas pildo talentai, siekiantys savo darbu ir žiniomis prisidėti prie mūsų tikslo sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą.“

P. Kalmanto žodžiais, „Ignitis renewables“ vardas atsinaujinančiosios energijos bendruomenėje yra jau gerai žinomas, tad dauguma specialistų, norinčių padaryti tikrą pokytį, pamatyti savo veiksmų rezultatą, o sykiu – augti profesionaliai ir siekti karjeros, noriai renkasi šią įmonę.

„Taip pritraukiame itin trūkstamų jūrinės energetikos kompetencijų į Lietuvą. Papildomai padeda ir partneriai, pas kuriuos teko stažuotis mūsų darbuotojams, siekiantiems įgyti itin specifinių šios srities žinių“, – sakė įmonės atstovas.

Visi juda ta pačia linkme

Šiuo metu Baltijoje instaliuota vėjo elektrinių galia siekia kiek daugiau nei 3 gigavatus (GW), tačiau mokslininkai ir energetikos sektoriaus ekspertai tvirtina, kad tikrasis jūros potencialas yra nepalyginamai didesnis, nes gana seklūs šios jūros vandenys yra ypač palankūs vėjo elektrinių statybai.

Skaičiuojama, kad bendra instaliuota jų galia čia galėtų siekti daugiau kaip 90 GW – didesniais pajėgumais Europoje pasižymi tik gerokai didesnė Šiaurės jūra. Tiesa, visos aštuonios Baltiją supančios ES valstybės praėjusiais metais pasirašė deklaraciją, kuria įtvirtino tikslą iki 2030 m. pasiekti 19,6 GW galią.

„Priklausomybės nuo rusiškų dujų ir kitų iškastinių produktų siekiančioms atsikratyti Europos valstybėms nėra kito kelio, kaip atsigręžti į atsinaujinančiuosius energijos šaltinius, ne išimtis – ir jūrinis vėjas. Tad, siekdama išnaudoti savo jūrines teritorijas, Lietuva niekuo neišsiskiria, judame ta pačia linkme kaip ir visi kiti, tik mūsų mastai kiek mažesni“, – kalbėjo LVEA vadovas.

P. Kalmantas pastebi: nors Lietuvai priklauso mažiausia Baltijos jūros dalis, bendrame paveiksle ji tikrai nėra nereikšminga – ir mūsų šalyje jūrinis vėjas lems labai svarbius energetikos sistemos pokyčius.

Viršytų energijos poreikį

Specialistų skaičiavimais, pirmasis Lietuvos jūrinių vėjo elektrinių parkas „Curonian Nord“ turėtų užtikrinti apie ketvirtadalį dabartinio šalies elektros energijos poreikio.

Bendrovės „Ignitis renewables“ atstovas primena – Baltijos jūrinio vėjo tyrimų pagal Baltijos energijos rinkos jungčių planą atlikta galimybių studija taip pat parodė, kad Lietuvos ilgalaikis jūrinio vėjo potencialas siekia 4,5 GW.

Kadangi tokie kiekiai viršytų visą šalies elektros energijos poreikį, tai leistų užsitikrinti papildomą saugumo garantą šią žaliąją elektros energiją ne tik eksportuojant į kitas Europos šalis, bet ir plėtojant įvairius ateities energetikos projektus, tarp jų – ir žaliojo vandenilio gamybą.

Jūrinių elektrinių parkus šiandien plėtoja net dvylika iš 27 ES šalių, ir tai neabejotinai rodo ryžtingą įsipareigojimą naudoti atsinaujinančiąją energiją ir dideles investicijas į šią technologiją, tęsia bendrovės „Ignitis renewables“ atstovas P. Kalmantas.

Baltijos jūroje šiuo metu dominuoja Danija. Ji valdo penkiolika gaminančių vėjo elektrinių parkų – daugiau nei 40 proc. reikiamos elektros energijos šalis išgauna būtent iš vėjo.

Nauji technologiniai sprendimai

„Kol kas visi Baltijos jūros vėjo elektrinių parkai priklauso tik keturioms šalims – Danijai, Švedijai, Vokietijai ir Suomijai. Tačiau jau netrukus prie šios kompanijos prisidės Lietuva, Estija, Latvija ir Lenkija. Nauji projektai planuojami ir tose šalyse, kurios Baltijos jūros vėją jau yra įdarbinusios“, – vardijo P. Kalmantas.

Nors jūrinio vėjo energetikos flagmane tapo Europa, šia linkme stipriai žengia ir JAV, ir Kinija, akivaizdu, kito pasirinkimo neturės ir Japonija, pripažino LVEA vadovas L. Sabaliauskas.

Viena vertus, vėjo elektrinės – laiko patikrinta technologija, tačiau per tuos 33 metus, kai buvo pastatytas pirmasis vėjo elektrinių parkas jūroje, keitėsi ir technologijos, ir požiūris į tokius parkus, begalė tyrimų ir analizių atlikta ne tik technologinėje, bet ir aplinkosaugos srityse.

„Vėjo elektrinių statyba jūroje – gana sudėtinga, tačiau ir technologijos nuolat tobulinamos. Pavyzdžiui, šiandien jau galime kalbėti apie plaukiojančias elektrines, kurios atriša rankas visai kitoms galimybėms – jas galima įrengti net ir esant labai dideliam gyliui, pririšant prie dugno standžiąja jungtimi. Vis dėlto prie mūsų krantų, kur gylis siekia 20–40 m, turbūt aktualesni išliks kaltiniai ir gravitaciniai pamatai, o kur didesni gyliai, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės teritoriniuose vandenyse, tikėtina, labiau pasiteisins plaukiojančios elektrinės“, – nūdienos aktualijomis dalijosi LVEA vadovas L. Sabaliauskas.

Skaičiai ir faktai

Pirmoji vėjo elektrinė Lietuvoje pradėjo suktis 2004-aisiais netoli Kretingos, Vidmantuose. Tai buvo 600 kW galios turbiną turinti elektrinė – tuo metu vienintelė Lietuvoje, kuri pradėjo tiekti elektrą į tinklą.

Europos vėjo asociacijos duomenimis, 2023 m. Europoje įrengta 18,3 GW naujų vėjo elektrinių pajėgumų. Iš jų 27 ES valstybės narės įrengė 16,2 GW – rekordinį skaičių, tačiau tik pusę to, ką turėtų sukurti, kad pasiektų 2030 m. klimato ir energetikos tikslus.

79 proc. praėjusiais metais Europoje pastatytų naujų vėjo elektrinių buvo sausumoje, tačiau naujų jūroje įrengiamų vėjo elektrinių skaičius auga – pernai Europoje jų buvo įrengta rekordiškai daug – 3,8 GW.

Skaičiuojama, kad 700 MW vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje „Curonian Nord“ pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos per metus – tai užtikrins apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.