Ankstesni pakuočių gyvenimai – kiek perdirbtų medžiagų mūsų gėrimų pakuotėse?

Kone pusė visų Lietuvoje parduodamų gėrimų yra išpilstyti į PET tarą. Vien šiemet, kartu su gėrimais, bus įsigyta daugiau nei trečdalis milijardo tokių pakuočių. Surinkus, jas galima perdirbti ir vėl panaudoti PET taros gamybai. Tačiau ne viskas taip paprasta.

Pakuotėms iš perdirbto plastiko trūksta... plastiko

Apskaičiuota, kad gaminiui iš perdirbto plastiko sunaudojama maždaug 76 proc. mažiau energijos nei jį gaminant iš pirminių žaliavų. Be to, perdirbus toną plastiko, neleidžiama susidaryti 1,7 t CO2. Šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra pagrindinės dabartinės klimato kaitos kaltininkės.

Perdirbėjai noriai perka Lietuvoje surinktas PET pakuotes, kadangi gėrimų gamintojai, reaguodami į pirkėjų lūkesčius, pakuotėse naudoja vis daugiau perdirbto plastiko.

„Perdirbto plastiko dalis PET gėrimų pakuotėse didėja, o dar greičiau auga perdirbto plastiko poreikis. Tačiau tokios žaliavos pasiūla vis dar maža. Dėl to dabar perdirbtas plastikas yra 20-30 proc. brangesnis nei pagamintas iš pirminių žaliavų“, – sako plastikines pakuotes ir PET ruošinius gaminančios įmonės „Putokšnis“ generalinis direktorius Dovydas Stulpinas.

Pašnekovo žodžius patvirtina ir ne pelno organizacijos VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas.

„Perdirbėjai noriai perka Lietuvoje surinktas PET pakuotes, kadangi gėrimų gamintojai, reaguodami į pirkėjų lūkesčius, pakuotėse naudoja vis daugiau perdirbto plastiko. Ši tendencija aiškiai matyti tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse“, – sako pašnekovas, kurio vadovaujama įstaiga administruoja vienkartinių gėrimų pakuočių sistemą.

Jo teigimu, toli gražu ne visas surenkamas plastikas tinkamas naujos PET taros gamybai. Kadangi maisto pramonėje pakuotėms keliami itin aukšti kokybiniai reikalavimai, plastikas turi būti švarus, be priemaišų. Būtent toks jis atkeliauja iš užstato sistemos ir būtent dėl to vis daugiau šalių domisi užstato sistemos diegimu.

Shutterstock nuotr.

Pakuotės – tik lengvyn

D. Stulpino teigimu, dabar „Putokšnis“ užsakovams gamina pakuotes ir su 20, ir su 50 proc. perdirbto plastiko. Be to, dirbama su partneriais, kurių pakuotėse perdirbtas plastikas sudaro jau 100 proc. pakuotės.

Beje, PET gamintojai ne tik didina perdirbtų žaliavų dalį pakuotėse, tačiau jų gamybai panaudoja mažiau plastiko. „Putokšnio“ vadovas sako, kad kasmet PET pakuotės svoris sumažėja maždaug 0,5–1 g. Vis lengvesni bei mažesni tampa ir kamšteliai.

„Tiesa, šioje vietoje ES priėmė sprendimą, kurį visa pramonė vertina neigiamai. Nuo 2024 m. kamšteliai turės būti tvirtinami prie gėrimų pakuočių. Technologiškai tą padaryti įmanoma, tik reikės papildomų investicijų.

Tačiau tokiems kamšteliams gaminti reikės daugiau plastiko. Be to, vietoj dabartinio standartizuoto sprendimo, kiekvienas kamštelių gamintojas siūlys savo variantą, dėl ko gėrimų gamintojų pasirinkimas, o kartu ir gamintojų konkurencija tik mažės“, – įsitikinęs pašnekovas.

Butelyje – nuo 65 iki 80 proc. perdirbto stiklo

Stiklo tara – seniausiai pramoniniu būdu gaminama gėrimų pakuotė. Didžiąją stiklo taros dalį Lietuvoje sudaro vyno, stipriųjų alkoholinių gėrimų bei daugkartinio naudojimo buteliai. Gėrimų vienkartiniuose stiklo buteliuose, dalyvaujančių užstato sistemoje, šiemet turėtų būti įsigyta maždaug 33 mln. vienetų. Daugumą jų gyventojai sugrąžins USAD, kuris stiklą parduoda perlydymui Lietuvos stiklo fabrikuose.

„Šiuo metu ne mažiau nei 65 proc. kiekvieno mūsų butelio sudaro perdirbtas stiklas“, – sako bendrovės „Kauno stiklas“ vadovas Evaldas Sauliūnas, kurio įmonėje gaminami žalio ir rudo stiklo buteliai.

Paskaičiuota, kad tonos stiklo pakuočių perdirbimas CO2 emisijų susidarymą sumažina 0,34 t. Be to, 40 proc. mažėja energijos sąnaudos stiklo gamybai bei 50 proc. gamybos metu susidaranti vandens tarša. Vien praėjusiais metais Lietuvos gyventojai USAD sugrąžino 7825 t stiklinių pakuočių.

Ne visi „Kauno stikle“ perlydomi buteliai lieka Lietuvoje. Įmonės vadovo teigimu, kasmet fabrike vidutiniškai pagaminama kiek daugiau nei 100 mln. butelių. Maždaug trečdalis jų lieka Lietuvoje, kitkas – eksportuojama.

„Per paskutinius keliolika metų perdirbto stiklo dalis naujuose buteliuose smarkiai išaugo. Kartais mūsų buteliuose perdirbto stiklo dalis pasiekia ir 80 proc. Teoriškai ši dalis galėtų dar didesnė, tačiau tam jau reikėtų modifikuoti mūsų įrangą“, – teigia E. Sauliūnas.

Lietuvoje grąžinama 92 proc. pakuočių

G. Varno teigimu, aliuminio skardinės Lietuvoje nei gaminamos, nei perdirbamos. Tačiau šią žaliavą galima perdirbti neribotą skaičių kartų, mat aliuminis nepraranda savo savybių, be to, naujos skardinės gamybai iš perdirbto aliuminio reikia 95 proc. mažiau energijos nei pakuotės gamybai iš pirminių žaliavų.

Vien pernai Lietuvoje surikta 3573 t gėrimų skardinių. Beveik visos jos pagamintos iš aliuminio. Šios skardinės iš Lietuvos nukeliavo į Vokietiją, kur jas perdirbo didžiausias pasaulyje aliuminio skardinių perdirbėjas „Novelis“. Lietuvoje surinktos skardinės, vėl virsta naujomis pakuotėmis.

G. Varno teigimu, surinktos pakuotės yra vertinga antrinė žaliava ir yra perdirbamos, dėl to svarbu jas surinkti. Lietuvoje kasmet nuperkama vis daugiau gėrimų, tačiau vis daugiau pakuočių ir sugrąžinama. Pastaraisiais metais sugrąžinimo rodiklis laikosi ties 92 proc. riba.

Toks aukštas gėrimų pakuočių surinkimo procentas pasiekiamas dėl Lietuvoje veikiančios užstato sistemos. Lietuvos pasiekimais domisi ir užstato sistemas diegti planuoja ir daugelis kitų šalių.

Apie USAD

Lietuvos gėrimų gamintojų, importuotojų bei pardavėjų įsteigta VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ – ne pelno organizacija, kuri rūpinasi užstato sistemos veikla šalyje. Bendromis steigėjų pastangomis USAD kasmet surenka 92 proc. į rinką išleidžiamų vienkartinių stiklinių ir plastikinių butelių bei skardinių. Dėl sistemos dalyvių bei šalies gyventojų sąmoningumo šiemet USAD turėtų surinkti ir perdirbimui perduoti apie 570 mln. vienkartinių pakuočių.