A. Zananavičius: vienas klausimų derybose su Švedija – kas yra eksportuojanti šalis

Pasak jo, diskusijos apie tai tarp Lietuvos ir Švedijos atstovų turėtų tęstis artimiausiu metu – šią arba kitą savaitę, o nesusitarus iki gruodžio 15 dienos būtų prašoma Europos Komisijos (EK) pagalbos.

„Reikalingas papildomas techninis susitikimas, kurį planuojame surengti šią arbą kitą savaitę su tikslu, kad gruodžio 15 dieną turėtume aiškų atsakymą, ar turime sutarimą dėl pagrindinės eksportuojančios šalies apibrėžimo, ar visgi turėtume kartu kreiptis į Europos Komisiją dėl papildomų išaiškinimų“, – pirmadienį po nuotolinio susitikimo su Švedijos Infrastruktūros ministerijos generaliniu direktoriumi energetikai Magnusu Blumeriu žurnalistams sakė A. Zananavičius.

„Šiandien išsiaiškinome pakankamai nemažai techninių klausimų, kiek tai yra susiję su visomis teisinėmis aplinkybėmis, kurios nustato pagrindinės eksportuojančios šalies apibrėžimą, taip pat eksporto srautus“, – teigė viceministras.

A. Zananavičius neatskleidė, koks yra konkretus diskusijų turinys: „Čia yra derybiniai klausimai, į kuriuos mes stengiamės atsakymo nepateikti dėl to, kad būtų išsaugotas pasitikėjimas tarp derybinių partnerių“.

Viceministras taip pat nenurodė, kokia Švedijos elektros gamintojų perteklinių pajamų dalis galėtų tekti Lietuvai: „Lietuvių liaudis sako, kad nereikia dalytis nenušautu briedžiu, todėl gal palikime šitą klausimą ateičiai“.

Pasak jo, gauti pinigai būti skirti padengti valstybės biudžeto išlaidas, skirtas elektros ir dujų vartotojų kompensacijoms.

„Pagal dabartinį planą Vyriausybė yra nustačiusi energetinių išteklių kompensavimo lygį iki šildymo sezono pabaigos ir jokių naujų kompensacijų nenumatoma. Taigi, visi surinkti pinigai būtų skirti kompensuoti jau patirtoms biudžeto išlaidoms, kurios yra pakankamai nemažos“, – teigė A. Zananavičius.

Lietuva daugiausia elektros importuoja iš Švedijos 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu. Tačiau elektra į Lietuvą taip pat patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.

Europos Sąjungos energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.

Briuselyje pritvirtintame reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki gruodžio 1 dienos, padedant Europos Komisijai (EK), turės būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.