- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas derybų dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis klausimų su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja daugiausia elektros, – kas yra pagrindinė eksportuojanti šalis, sako energetikos viceministras Albinas Zananavičius.
Pasak jo, diskusijos apie tai tarp Lietuvos ir Švedijos atstovų turėtų tęstis artimiausiu metu – šią arba kitą savaitę, o nesusitarus iki gruodžio 15 dienos būtų prašoma Europos Komisijos (EK) pagalbos.
„Reikalingas papildomas techninis susitikimas, kurį planuojame surengti šią arbą kitą savaitę su tikslu, kad gruodžio 15 dieną turėtume aiškų atsakymą, ar turime sutarimą dėl pagrindinės eksportuojančios šalies apibrėžimo, ar visgi turėtume kartu kreiptis į Europos Komisiją dėl papildomų išaiškinimų“, – pirmadienį po nuotolinio susitikimo su Švedijos Infrastruktūros ministerijos generaliniu direktoriumi energetikai Magnusu Blumeriu žurnalistams sakė A. Zananavičius.
„Šiandien išsiaiškinome pakankamai nemažai techninių klausimų, kiek tai yra susiję su visomis teisinėmis aplinkybėmis, kurios nustato pagrindinės eksportuojančios šalies apibrėžimą, taip pat eksporto srautus“, – teigė viceministras.
A. Zananavičius neatskleidė, koks yra konkretus diskusijų turinys: „Čia yra derybiniai klausimai, į kuriuos mes stengiamės atsakymo nepateikti dėl to, kad būtų išsaugotas pasitikėjimas tarp derybinių partnerių“.
Viceministras taip pat nenurodė, kokia Švedijos elektros gamintojų perteklinių pajamų dalis galėtų tekti Lietuvai: „Lietuvių liaudis sako, kad nereikia dalytis nenušautu briedžiu, todėl gal palikime šitą klausimą ateičiai“.
Pasak jo, gauti pinigai būti skirti padengti valstybės biudžeto išlaidas, skirtas elektros ir dujų vartotojų kompensacijoms.
„Pagal dabartinį planą Vyriausybė yra nustačiusi energetinių išteklių kompensavimo lygį iki šildymo sezono pabaigos ir jokių naujų kompensacijų nenumatoma. Taigi, visi surinkti pinigai būtų skirti kompensuoti jau patirtoms biudžeto išlaidoms, kurios yra pakankamai nemažos“, – teigė A. Zananavičius.
Lietuva daugiausia elektros importuoja iš Švedijos 700 megavatų (MW) galios jūriniu „NordBalt“ kabeliu. Tačiau elektra į Lietuvą taip pat patenka jungtimis su Latvija bei Lenkija.
Europos Sąjungos energetikos ministrai rugsėjo pabaigoje nusprendė, kad bus perskirstomos pigiai vėjo, saulės, branduolinę ar vandens energiją bei lignitą (rusvąją anglį) gaminančių įmonių perteklinės pajamos, nustatant 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.
Briuselyje pritvirtintame reglamente teigiama, jog tarp 100 proc. nuo elektros importo priklausančios ir pagrindinės elektrą jai eksportuojančios šalies iki gruodžio 1 dienos, padedant Europos Komisijai (EK), turės būti pasirašyta sutartis dėl pasidalijimo surinktomis perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Taivane lankosi Lietuvos mokslininkų delegacija, siekia plėsti bendradarbiavimą
Siekiant plėsti ir gilinti dvišalį bendradarbiavimą, Taivane lankosi Lietuvos mokslininkų delegacija, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). ...
-
Eurostatas: mažmeninės prekybos nuosmukis Lietuvoje gruodį – didesnis nei ES
Mažmeninės prekybos smukimas gruodį Lietuvoje buvo didesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato duomenys. ...
-
Odontologų įmonių pajamos 2020-2021 metais augo 40-76 proc.1
Odontologų įmonių pelningumas neretai viršija trečdalį jų pajamų, o nemokiomis tampa tik vienetai, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė. ...
-
Eksporto Rusijai sankcijos neveikia?2
Duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus skaičiavimai pagal Eurostato duomenis išties iškalbingi. Kodėl, pavyzdžiui, Slovėnijos, Latvijos ar Bulgarijos eksportas į Rusiją pernai ne nukrito, o išaugo? Kaip paaiškinti fa...
-
Protestuojantys ūkininkai nori prekybos atlaisvinimo, mažesnių palūkanų8
Pieno gamintojai, prašantys teisingiau diferencijuoti žaliavinio pieno kainas, nusiteikę savo produkcija prekiauti patys – tik reikia, kad būtų atlaisvinti tokios prekybos suvaržymai. ...
-
Europarlamentaras įsiutęs dėl skrydžių: buvo blogai, o dabar – košmaras12
Dėl pakeltų oro uosto mokesčių užprotestavęs „Ryanair“ vėl pakurstė kalbas, kad Lietuvai reikia savų, nacionalinių avialinijų. Aviacijos ekspertai mato ne vieną nacionalinio vežėjo privalumą, o ir dalis keleivių tikisi, kad taip b...
-
LBA vadovė: kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti
Lietuvos banko (LB) vadovui ir finansų ministrei pirmadienį pranešus apie svarstymus, kaip apriboti ar papildomai apmokestinti komercinių bankų sparčiai augančius pelnus bei skatinti juos didinti indėlių palūkanas, Lietuvos bankų asociacijos p...
-
Ūkininkai statė kryžius: ministras įvardijo, kas karvių augintojams turėtų padėti14
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad dėl sparčiai mažėjančių žaliavinio pieno kainų kenčia tiek smulkūs, tiek didesni ūkiai. K. Navickas sako, kad smulkiaisiais pieno gamintojais galėtų pasirūpinti savivalda, o stambesniems galėt...
-
Kodėl bankai skriaudžia indėlininkus?
Indėliai – vis dar populiariausia lietuvių taupymo priemonė bankuose. Nors indėlių augimas sulėtėjo, suma arti rekordinės – taupomas 21 milijardas eurų. Vis dėlto palūkanos išlieka labai mažos – su indėlininkais uždirbtu ...
-
Ministrė: dauguma prašymų kompensuoti už šildymą šiemet išnagrinėta5
Didžioji dalis gyventojų prašymų skirti kompensacijas už šildymą, ypač Vilniuje, jau išnagrinėta, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. ...