Turėtų didėti vienkartinė išmoka gimus vaikui
Numatyta, kad ši išmoka pasieks 1036 eurus, šiemet ji siekia 770 eurus.
Vaiko išlaikymo išmoka turėtų augti nuo 126 eurų iki 185 eurų per mėnesį. Ji skiriama vaikui, kai jis ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba jo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto viso arba dalies išlaikymo iš vieno arba abiejų tėvų.
Teikiami įstatymų projektai taip pat leis sparčiau indeksuoti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, vaiko pinigus ir kitas.
Vidutiniškai šios išmokos augs 5,4 procento.
Augs viešojo sektoriaus darbuotojų algos
Finansų ministerijai ketvirtadienį registravus kitų metų valstybės, savivaldybių ir socialinių fondų biudžetų projektus, viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui papildomai siūloma numatyti 438,4 mln. eurų.
Daugiausiai pinigų bus skiriama mokytojų, aukštųjų mokyklų darbuotojų, sporto trenerių algų kėlimui – 148,8 mln. eurų. Visų medikų darbo užmokesčiui didinti skiriama taip pat 148 mln. eurų.
Statutinių pareigūnų – ugniagesių, policininkų, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos ir muitinės darbuotojų – atlyginimams siūloma papildomai numatyti 24,1 mln. eurų.
Kultūros įstaigų ir meno darbuotojų algoms papildomai planuojama skirti 12 mln. eurų.
10,6 mln. eurų papildomai būtų skirta medikams rezidentams – jų algos vidutiniškai augs 12,6 proc., arba 313 eurų „į rankas“, ir tai bus didžiausias algų didinimas.
Slaugytojų atlyginimai augs 8 proc., arba 127 eurais, gydytojų – 3 proc., arba 103 eurais.
Kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai augs 5 procentais.
Papildomų 37,3 mln. eurų viešųjų pinigų pareikalaus minimalios algos augimas iki 1153 eurų.
2026-aisiais ūgtels ir kelių finansavimas
Kitų metų valstybės biudžeto projekte keliams siūloma skirti 815,5 mln. eurų, numatant galimybę skolintis papildomai, rodo ketvirtadienį Finansų ministerijos Įregistruotas 2026-ųjų biudžeto projektas.
Remiantis ankstesniais ministerijos skaičiavimais, kuriuos matė BNS, tai apie 10 mln. eurų daugiau nei suplanuota šiemet, kai keliams buvo numatyta 805 mln. eurų įskaitant 59,1 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo lėšų kariniam mobilumui.
Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) 2026-ųjų biudžetas siektų 436,6 mln. eurų – 126,8 mln. eurų mažiau nei šiemet (563,4 mln. eurų). Savivaldybių keliams iš KPPP planuojama skirti 206,4 mln. eurų.
Dar 200,1 mln. eurų keliams numatoma skirti iš Europos Sąjungos lėšų, iš jų 99,6 mln. eurų – kariniam mobilumui.
Tuo metu Valstybiniame kelių fonde pirmaisiais jo veiklos metais būtų 178,8 mln. eurų. Numatoma, kad nuo 2027-ųjų fondą pildys pajamos iš sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo – po 200 mln. eurų kasmet.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas interviu BNS neseniai teigė, jog e. tollingas pradės veikti 2026 metų antroje pusėje arba nuo 2027 metų.
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas trečiadienį sakė, kad į Kelių fondą bus nukreipta dalis iki šiol KPPP skirtų lėšų.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenka ketvirtadienį įspėjo, jog sumažinus 2026 metų KPPP biudžetą realiai kelių ir tiltų finansavimas kitąmet bus mažesnis nei šiemet.
Vyriausybė ketvirtadienį turėtų patvirtinti su kitų metų biudžetais susijusius projektus ir pateikti juos Seimui. Parlamente jie paprastai priimami gruodį.
Vyriausybė pritarė pareiginės algos didinimui
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui pareiginės algos bazinį dydį nuo kitų metų didinti 12,6 euro (0,7 proc.) iki 1798 eurų.
„Tai nėra daug, bet tai yra pirmas žingsnis, nes tris metus nebuvo tas koeficientas keistas“, – Vyriausybės posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Tam per metus reikėtų 48,9 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
Šio dydžio augimas turės įtakos virš 200 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, valstybės tarnautojų, pareigūnų, politikų, teisėjų, karių.
Ministerija bei profesinės sąjungos praėjusią savaitę pasirašė tai numatančią nacionalinę kolektyvinę sutartį. Suderėtą bazinį dydį Vyriausybė įsipareigoja teikti Seimui kartu su 2026–2028 metų biudžeto įstatymo projektu.
Numatyta, kad šis dydis nedidėtų, jeigu dėl krizių ar kitų ypatingų aplinkybių iš esmės pablogėtų valstybės ekonominė ir finansinė būklė.
Minimali alga didės 11 proc.
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė siūlymui kitais metais minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) padidinti 115 eurų, arba 11,1 proc. – iki 1153 eurų (iki mokesčių).
Mažiausiai uždirbantys darbuotojai „į rankas“ nuo 2026 metų gaus maždaug 59 eurais daugiau – apie 836 eurus.
MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis 2026 metais sieks 47,7 proc.
„Taip sprendžiamos skurdo problemos, skurdo mažinimo problemos. Tai labai svarbu ir aktualu, nes pas mus mažiausiai uždirbantys ir daugiausiai uždirbantys, santykis tarp jų yra didžiulis“, – posėdyje sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Minimalus valandinis atlygis (MVA) augs 70 centų (11,1 proc.) iki 7,05 euro.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu socialiniams partneriams rekomenduojama kolektyvinėse sutartyse nustatyti didesnius MMA ir MVA dydžius.
Ministerijos skaičiavimais, MMA didinimui reikės apie 43,6 mln. eurų, iš jų: darbo užmokesčiui nekvalifikuotiems darbuotojams biudžetiniame sektoriuje – 38 mln. eurų, kitoms reikmėms (socialiniam draudimui meno kūrėjų ir valstybės lėšomis draudžiamų) – 5,6 mln. eurų.
Ministerijos duomenimis, šiemet liepą buvo apie 120,6 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. Biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų buvo apie 13,2 tūkst.
PSDF biudžetas kitąmet sieks 4,3 mlrd.
Subalansuotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas kitąmet sieks 4,3 mlrd. eurų, arba 9,4 proc. daugiau nei numatyta šiemet.
Tai ketvirtadienį posėdyje patvirtino Vyriausybė.
Numatomas biudžeto rezervas – 880,475 mln. eurų.
Dirbančiųjų įmokos, administruojamos „Sodros“, arba pagrindinė PSDF biudžeto dalis sieks 2,9 mlrd. eurų – 9,9 proc. daugiau nei 2025 metais. Tai sudaro 95 proc. visų pajamų.
Valstybės biudžeto asignavimai sieks 188,234 mln. eurų, arba apie 4,4 proc. visų PSDF pajamų.
Daugiau nei 1,1 mlrd. eurų sieks valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus gyventojus, prognozuojamas jų skaičius sieks virš 1,4 mln., už kiekvieną jų valstybė mokės 11 proc. daugiau nei šiemet – 780,69 euro per metus (2025 metais – 703,6 euro).
Vidutinė dirbančiojo įmoka, numatoma, sieks 2168 eurus.
Valstybės saugumo departamento biudžetas turėtų augti maždaug 9 proc.
Valstybės saugumo departamento (VSD) biudžetas kitąmet turėtų augti maždaug 9 proc. iki beveik 64,6 mln. eurų.
Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui.
Šiemet asignavimai VSD siekia daugiau nei 59,2 mln. eurų.
Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo mažėsiantį šios žvalgybos institucijos biudžetą.
Numatoma, 2027-aisiais ir 2028-aisiais jis sieks beveik 59 mln. eurų.
Toliau biudžetą svarstys Seimas.
(be temos)
(be temos)