Vos pradėję dirbti nori 2 tūkst. eurų: ar tai realu?

Plačiau apie tai pasakojo Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.

– Užsakėte apklausą apie tai, ko jaunimas tikisi darbo rinkoje. Ką parodė rezultatai?

– Rezultatai parodė keletą tendencijų. Visų pirma – jaunimas yra labai drąsus, atviras pokyčiams, linkęs keisti situaciją, kurioje jaučiasi nesaugiai, o ne prie jos prisitaikyti. Didžioji dauguma jaunuolių sakė, kad jei darbas nepatinka, tuomet jie ieško savo laimės kitur. Taip pat tyrimas parodė, kad tik 4 proc. visų apklaustųjų, o apklausėme 1 tūkst. jaunuolių, bijo netekti darbo. Darbo praradimas jau nebėra šios kartos baimė ar nuogąstavimas. Jie labai atviri pokyčiams. Jaunimas labai aiškiai įvardijo savo lūkesčius – saugi darbo aplinka, įmonės socialinė atsakomybė, emocinis stabilumas bei, aišku, darbo ir laisvalaikio balansas. Jį kaip vieną svarbiausių veiksnių nurodė net 67 proc. apklaustųjų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokio atlygio tikisi jaunimas po mokyklos arba studijų baigimo?

– Nepriklausomai nuo to, ar jaunuolis yra baigęs studijas, ar nebaigęs, ar į darbo rinką žengia iš karto po mokyklos, lūkesčiai atlygio atžvilgiu yra aukšti. Vidutiniškai jaunuoliai tikisi gauti nuo 1,5 tūkst. iki 2 tūkst. eurų jau atskaičius mokesčius, t. y. į rankas. Šioje vietoje norėčiau pasakyti, kad vilniečiai tikisi pradėti karjerą jau su 2 tūkst. eurų atlyginimu po bandomojo laikotarpio.

– Kiek tai realistiška? Kiek jaunimas iš tikrųjų uždirba po mokyklos arba studijų baigimo?

– Kai kam tai tikrai realistiška, pavyzdžiui, jei yra baigtos bakalauro ar magistro studijos tuose sektoriuose, kurie paklausūs darbo rinkoje, pavyzdžiui, inžinerijos arba informacinių technologijų. Be to, jei jaunuolis studijų metu sugebėjo sukaupti šiek tiek patirties ar praktikos, tuomet 1,5 tūkst. eurų yra visai realu. Kur tai visiškai nerealu? Jei įsilieju į darbo rinką tik po mokyklos ir neturiu nei profesijos, nei aukštojo išsilavinimo, tikėtis tokių pinigų yra nerealu. Už nekvalifikuotą darbą Lietuvoje dažniausiai mokamas minimalus darbo užmokestis, o vidutinis atlyginimas Lietuvoje taip pat nesiekia jaunimo lūkesčių. Paslaugų sektoriuje ar kitose srityse, kur darbo vietų yra daugiau, darbuotojų pasiūla mažesnė arba darbui reikia mažiau kvalifikacijos, realus atlyginimas būtų apie 1 tūkst. eurų. Po bandomojo laikotarpio jis gali siekti apie 1,2 tūkst. eurų į rankas.

– Ar dažnas darbo keitimas naudingas karjerai, ar kaip tik gali pakenkti?

– Stereotipą, kad dažnas darbo keitimas yra žalingas karjerai, jau reikėtų pamiršti. Kaip minėjau, jaunuoliai į darbo rinką įsilieja labai greitai ir nebijo keisti darbovietės, jei pasijaučia joje nesaugiai. Sakykime, vidutinė jaunimo nedarbo trukmė yra iki metų, o jei kalbėtume apie vyresnius žmones, tuomet vidutinė trukmė galėtų būti skaičiuojama jau iki penkerių metų. Tokių iliuzijų nebereikia turėti ir nereikia į tai žiūrėti kaip į žalą karjerai. Tiesiog reikia galvoti apie tai, kad jaunimas ieško savęs, savirealizacijos būdų.