- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo dūmų detektorių pripažinimo privalomais praėjus vieneriems metams skaičiuojamos išgelbėtos žmonių gyvybės, namai bei išsaugotas turtas. Draudikai tvirtina, kad šie prietaisai sumažino dėl ugnies mūsų šalies žmonių patiriamą žalą turtui. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dūmų detektoriai jau įrengti beveik pusės Lietuvos gyventojų namuose.
Dažniausiai nukenčia būsto apdaila
„Kai tik namuose žmonėms tapo privaloma įsirengti dūmų detektorius, pamatėme svarbiausią jų privalumą: dėl garso signalo, kurį skleidžia šie įrenginiai, į ugnį gyvenamosiose patalpose jų gyventojai sureaguoja operatyviau, o kartais – vos jai įsiplieskus. Fiksuojame atvejus, kai žmonės gaisro židinį lengvai suvaldo patys, nes skubiai sureaguoja į dūmų detektoriaus signalą. Greitas reagavimas pirmiausia apsaugo žmonių sveikatą bei gyvybes, o taip pat jų namus ir juose esantį turtą“, – kalbėjo draudimo bendrovės atstovas Giedrius Norkus.
Greitas reagavimas pirmiausia apsaugo žmonių sveikatą bei gyvybes, o taip pat jų namus ir juose esantį turtą.
Pasak G. Norkaus, tokių atvejų, kai dūmų detektorius namuose suveikė, o namas sudegė iki pamatų, dabar pasitaiko rečiau. „Vienaip ar kitaip detektorius sumažina žmonių nuostolius, nes garsas priverčia sureaguoti namų gyventojus, jų kaimynus ar kitus aplinkinius žmones“, – sakė draudikas.
Jis atkreipė dėmesį, kad pirminis gaisro židinys žmonių turtui padaro minimalius nuostolius. „Dažniausiai įsiplieskusi ugnis sugadina patalpos, kurioje įvyko nelaimė, apdailą“, – apie dažniausius ugnies nelaimių scenarijus suveikus dūmų detektoriui pasakojo G. Norkus.
Daugėja išsigelbėjusių žmonių
Pasak eksperto, dėl namuose įrengtų dūmų detektorių daugėja žmonių istorijų, kurių pabaiga yra pakankamai sėkminga. „Dūmų detektorius išgelbėjo medinį šeimos namą, kai jis užsidegė jo gyventojams išėjus pasivaikščioti į šalia esantį mišką. Garso signalą išgirdę žmonės skubiai grįžo namo ir patys sugebėjo užgesinti gaisro židinį. Ugnis spėjo padaryti žalos už 2 tūkst. eurų. Jei dūmų detektoriaus signalo žmonės nebūtų išgirdę, nelaimės padariniai siektų 80-90 tūkst. eurų. Taigi, dėl dūmų detektoriaus žmonių nuostoliai gali sumažėti dešimtimis kartų“, – sakė G. Norkus.
Draudikas pasakojo, kaip dūmų detektorius išgelbėjo šeimos gyvybes. „Po vidurnakčio miegantys gyventojai buvo pažadinti garsaus šio įrenginio signalo ir spėjo laiku išbėgti į lauką. Tuo tarpu namas jau degė atvira liepsna. Būstas apdegė, nukentėjo viduje buvę daiktai, tačiau svarbiausias turtas – žmonių gyvybės – buvo išgelbėtos. Šios istorijos baigtis galėjo būti kur kas sudėtingesnė, laimei, dūmų detektorius apsaugojo žmones“, – kalbėjo G. Norkus.
Kita šeima, pasak draudiko, 4 val. ryto gyvenamajame name išgirdo dūmų detektoriaus signalą. „Prabudę žmonės ugnies židinį rado katilinėje. Namas apdegė, tačiau žmonės iš jo skubiai pasišalino ir nelaimės metu nenukentėjo“, – pasakojo ekspertas.
Išmokas gauna ir neturintys dūmų detektoriaus
G. Norkus paragino visus, kurie dar nėra namuose įsirengę dūmų detektoriaus, nebedelsti ilgiau ir pritvirtinti šį prietaisą ant lubų. Jis atkreipė dėmesį, kad gaisro atveju nuostoliai yra atlyginami net jei dūmų detektorius nuo ugnies nukentėjusiame būste nebuvo sumontuotas.
„Jei namuose kilo gaisras, o juose dūmų detektoriaus nebuvo, šis faktas atlyginamos žalos dydžiui jokios įtakos neturi. Tačiau visgi naudingiau yra rūpintis nelaimių prevencija, o ne jų padariniais“, – sakė G. Norkus.
Jis atkreipė dėmesį, kad praėjus vieneriems metams po dūmų detektorių įsirengimo namuose, reikėtų pasirūpinti jų priežiūra. „Ji nėra dažna ar sudėtinga, todėl žmonėms tereikia prisiminti kelis svarbius dalykus. Nuo dūmų detektorių reikėtų periodiškai nuvalyti dulkes, kad jos nesulėtintų įrenginio veikimo aptinkant dūmus. Tai atlikti rekomenduojama kas pusmetį. Kad dūmų detektoriaus veikimas nesutriktų, kasmet reikėtų pakeisti jo maitinimo elementą. Jeigu prietaiso instrukcijoje yra nurodoma kitaip, vadovaukitės jos rekomendacijomis“, – kalbėjo draudikas.
Jis pabrėžė, kad dūmų detektorių reikėtų prevenciškai patikrinti paspaudus jo suveikimo mygtuką. „Ypač svarbu tai padaryti po savaitės ar kelių nebuvimo namuose, kai išsikrovusio įrenginio maitinimo elemento galėjote nepastebėti. Todėl sugrįžę įjunkite dūmų detektorių ir patikrinkite, ar prietaisas veikia“, – patarė G. Norkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?3
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...