Viceministras: nuo naujų mokslo metų keisis užsienio studentų darbo valandos

Jo teigimu, Seimui pateikti tai numatantys įstatymų pakeitimai, kurie turėtų įsigalioti dar šiemet.

„Yra pateikti įstatymo pakeitimo projektai Seime, pavasario sesijoje bus svarstomi. Aš manau, tie nuogąstavimai, kuriuos keliate dėl studentų galimo gudravimo, jau nuo mokslo metų pradžios šiemet, matyt, bus išspręsti“, – spaudos konferencijoje Prezidentūroje ketvirtadienį sakė viceministras.

„(Siūlomomis pataisomis reguliuojamas – BNS) ir leidimo galiojimas, ir darbo valandų skaičius, ir įpareigojimai aukštojo mokslo mokyklai griežčiau kontroliuoti ir lankomumą, ir pažangumą, ir kitus betarpiškai su studentavimu susijusius dalykus. (...) Vietoje dabar leidžiamų 40 siūlome 20 savaitės darbo valandų“, – pažymėjo G. Aliksandravičius.

Jis pažymėjo, kad kontroliuoti užsienio studentų darbo valandas bus įpareigoti ir maisto išvežiojimo, pavėžėjimo platformų operatoriai, savininkai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius teigė, kad užsienio studentų darbas ir su tuo susijusi imigracija yra „landa, kurią reiktų uždaryti“ plačiau svarstant šalies vadovo Gitano Nausėdos siūlymą dėl darbo migrantų kvotų.

Visgi jis negalėjo pasakyti, ar komitetas teiks tai numatantį siūlymą prezidento projektui.

„Čia iš tikro yra problema ir landa, ir tą landą ryšiumi svarstant plačiau apie tai, ką prezidentas pasiūlė, reiktų uždaryti“, – kalbėjo R. Sinkevičius.

„Negaliu pasakyti, kai pradėsime svarstyti, matysime poreikį tokio pasiūlymo. Jeigu iš tikro matysime, kad toks poreikis yra, ir yra komitete sutarimas, toks dalykas ir bus padarytas“, – pažymėjo NSGK pirmininkas.

Savo ruožtu, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis patvirtino, jog šalies vadovo siūlymas kol kas nesusijęs su studentų darbo reguliavimu.

„Kol kas ne, bet mes apie tai kalbėjome. Kaip kitas etapas galėtų būti“, – sakė patarėjas.

„Visai svarstytina ir mes galvojome apie tai, galbūt reikėtų įvesti tam tikras užsieniečių studentų priėmimo kvotas, bet čia kol kas tik diskusijai klausimas“, – pridūrė D. Matulionis.

Taip jie kalbėjo po antrojo susitikimo Prezidentūroje dėl migracijos politikos.

Kaip rašė BNS, pastarasis Daukanto rūmuose vyko pernai spalį, o po jo šalies vadovas siūlė dėl migracijos politikos sudaryti nacionalinį susitarimą, kuris geriausiai atitiktų valstybės interesus ir visuomenės lūkesčius.

Migracijos departamento pateikiamais vasario 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 81 tūkst. Ukrainos, 50 tūkst. Baltarusijos bei 14 tūkst. Rusijos piliečių. Toliau rikiuojasi uzbekai (apie 11 tūkst.), indai (8 tūkst.) ir tadžikai (beveik 7 tūkst.).