Seimas įsipareigojo nepalikti kaimo gyventojų be spaudos ir kompensuoti dalį laikraščių pristatymo išlaidų. Tačiau tokios valdžios dovanos tautiečiai gali ir nesulaukti.

Nuostolius dengs valstybė

Pažadėti lengviau, nei padaryti – tokia mintis pastaruoju metu peršasi daugeliui periodinės spaudos leidėjų, nežinančių, kokius prenumeratos įkainius galės pasiūlyti savo skaitytojams. Parlamentarai dar liepos viduryje beveik vienbalsiai nusprendė, kad iki 30 proc. spaudos pristatymo išlaidų padengs valstybė. Tokiu žingsniu tikėtasi pamaloninti rinkėjus, ypač gyvenančius atokesniuose rajonuose, ir nepalikti jų be laikraščių.

Lietuvos paštas, kuris iki šiol vienintelis prisiimdavo naštą į atokiausius šalies kampelius išnešioti spaudą, nebe pirmus metus skundžiasi, kad pristatyti prenumeratą į kaimo vietoves nuostolinga. Vien pernai valstybės valdoma įmonė patyrė daugiau kaip 20 mln. litų nuostolių.

Lietuvos paštas jau prieš metus prakalbo apie būtinybę didinti prenumeratos pristatymo įkainius, antraip įmonė neišlips iš nuostolių duobės. Tačiau jeigu jie būtų padidinti tiek, kiek planuojama, periodinė spauda taptų neįperkama daugeliui rajonų gyventojų.

Negali planuoti darbų

Socialinę misiją – nepalikti kaimo be spaudos – prisiėmęs Seimas įpareigojo Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą skelbti konkursą ir nustatyti, kuriems platintojams atiteks milijonai iš valstybės biudžeto. Tačiau iki šiol jokių realių veiksmų nesiimta.

Nacionaliniai, regioniniai ir vietos laikraščiai tradiciškai spalį pasirašo sutartis su Lietuvos paštu ir skelbia prenumeratos pradžią. Tačiau šiemet šis procesas gali užtrukti, mat iki šiol neaišku, kiek tiksliai prenumeratos pristatymo išlaidų kompensuos valstybė.

"Mus stebina toks valdžios institucijų abejingumas. Įstatymas priimtas, tačiau per du mėnesius niekas nepadaryta. Leidėjai negali planuoti darbų, nežinome, kada Lietuvos pašte prasidės prenumerata ir kiek ji kainuos", – stebėjosi Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos prezidentė, Prienų rajono ir Birštono miesto laikraščio "Gyvenimas" vyriausioji redaktorė Ramutė Šimukauskaitė.

Laukia pinigų

Tačiau Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pirmininkas Stanislovas Žvirgždas ramus.

"Negalime skelbti konkursų, kol nežinome, kokią sumą skirs Seimas. Tai paaiškės, kai parlamentarai svarstys kitų metų biudžetą. Mes skaičiuojame, kad tam reikėtų apie 12 mln. litų, bet tikslią sumą nurodys Seimas. Tikimės, kad tai bus padaryta spalį", – padėties nedramatizavo fondo vadovas.

Jis net neabejojo, kad bus suspėta per kelias savaites paskelbti konkursą ir išaiškinti įmones, kurios platins laikraščius ir kurioms atiteks valstybės skirti milijonai: "Aišku, kad spėsime. Ne pirmus metus skirstome pinigus, patirties turime. Tačiau iki šiol nežinome, kaip tai darysime, nes turi būti poįstatyminiai aktai. Tikimės, kad netrukus viskas paaiškės".

Leidėjų nerimas, kad gavus pinigus gali nebelikti laiko skaityti poįstatyminiams aktams ir derinti konkursų sąlygas, S.Žvirgždo įsitikinimu, yra visiškai nepagrįstas.

Biudžeto kliūtys

Kultūros ministerijos sekretorius Rolandas Kvietkauskas taip pat ramino, kad įstatymo nuostatas bus spėta įgyvendinti, o valdžios atstovai tikrai nesėdi rankas sudėję.
"Mes dar turime mėnesį parengti tvarkai, kaip turės būti paskirstyta valstybės parama. Tačiau žinodami, kad tai išties didelis darbas, procesus spartiname. Jau po kelių dienų savo siūlomas nuostatas derinsime su suinteresuotomis šalimis", – dėstė R.Kvietkauskas.

Jis sakė tikintis, kad Seimas neuždels svarstydamas biudžetą ir jau spalį apsispręs dėl konkretaus paramos dydžio. Paskui iš karto planuojama skelbti konkursą platintojams.
Vis dėlto gali būti, kad kitų metų biudžetas nebus priimtas taip greitai, kaip tikimasi. Dar neaišku, kuris – senasis ar naujasis – Seimas patvirtins galutinį biudžeto projektą. Kadenciją baigiantys parlamentarai gali nespėti to padaryti iki spalio 12 d. vyksiančių rinkimų. Naujas Seimas greičiausiai rinksis tik lapkritį, o biudžeto, beje, planuojamo be deficito, tvirtinimą gali tekti atidėti kitiems metams. Tokiu atveju politikų prisiimti įsipareigojimai taip ir liks rinkėjams pažadėta, bet neįteikta dovana.