Valdantieji atsisakė idėjos gynybai skirti daugiau savivaldos pinigų, tam pritarė Seimo komitetas

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas ketvirtadienį pritarė Liberalų sąjūdžio atstovės Editos Rudelienės pasiūlymui, kad  60 mln. eurų trūkstamų lėšų nebūtų paimta iš savivaldybių.

Tokiu būdu Seimui priimant įstatymą liks galioti Vyriausybės teiktas siūlymas, kad savivaldybės prisidėtų po 25 mln. eurų civilinei saugai.

„Iš savivaldybių civilinei saugai paimta 25 mln. eurų. Nors tai yra deleguota valstybės funkcija, (...) bet dar, be to, paimta 60 papildomų milijonų, kas, mano galva, nėra teisinga, nes dar papildomai nukentėtų visi žmonės“, – komiteto posėdyje teigė E. Rudelienė.

„Galbūt ne tiesiogiai kiekvienas pajustų iš savo piniginės, bet per visas paslaugas, kurias teikia savivaldybė, mažesnis finansavimas būtų skiriamas keliams, būtų mažiau vietų darželiuose, nukentėtų viešas transportas, kitos socialinės paslaugos“, – pridūrė ji.  

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ketvirtadienį Žinių radijui sakė, kad pasiūlymą dėl 60 mln. eurų valdantieji atsiėmė siekiant užsitikrinti paramą dėl viso gynybos mokesčių paketo priėmimo.

Pasak jos, minimą sumą mėginta skirti tik 2025 metais.

„Matant, kad nėra plataus sutarimo, koalicijos partneriai nepritaria, dalis opozicijos nepritaria, visgi siūlysime šitą vietą išimti, palikti taip, kaip buvo suplanuota, kad savivaldybės prisideda (...) kiekvienais metais po 25 mln. eurų“, – sakė G. Skaistė.

Dauguma Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narių taip pat pritarė, kad 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies kasmet būtų skirta visai Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai, o ne kuriai nors atskirai įgyvendinamai jos daliai. Tai reiškia, kad lėšas naudotų ne tik savivaldybės, bet ir valstybės institucijos.

Svarstant kitus Seimo narių pasiūlymus, daugumai narių susilaikius komitetas nepritarė „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo pasiūlymui į Gynybos fondą nukreipti 80 proc. Lietuvos banko uždirbto pelno už 2024–2026 metus.

Taip pat atmestas demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Luko Savicko pasiūlymas pelno mokesčio tarifą didinti 2 proc. punktais iki 17 procentų.

Seimo komitetas atmetė ir liberalo Andriaus Bagdono bei Regionų partijos frakcijos atstovo Andriaus Palionio siūlymus labiau nei numatyta Vyriausybės projekte didinti akcizus cigaretėms ir alkoholiui. 

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas bei žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atsisėmė savo siūlymą iškastiniam kurui skirtais akcizais neapmokestinti biodujų. Seimo teisininkai šį projektą pasiūlė registruoti atskiru įstatymu.

Akcizo dedamąją sumažins visoms kurio rūšims

Komitetas ketvirtadienį pritarė jo vadovo konservatoriaus Mindaugo Lingės siūlymui 2025 metais visoms kuro rūšims nustatyti 25 eurais mažesnę nei pasiūlė Vyriausybė anglies dioksido dedamąją.

S. Gentvilas tai pavadino lengvatos kurui išplėtimu: „Dabar mes pasirodome su nuolaidomis ir mazutui, ir angliai. (...) Po šitų svarstymų mes turime minus 60 mln. eurų skylę nuo 400 mln. eurų, bet mes nei nuo savivaldybių paimame, ir per akcizus irgi sumažintume (lėšų surinkimą – BNS)“. 

Pagal M. Lingės pasiūlymą 2025 metais dedamosios tarifas benzinui siektų 47 eurus už 1 tūkst. litrų, žibalui ir mazutui – 53,6 euro už 1 tūkst. litrų, skystajam kurui (mazutui ir orimulsijai) – 68,6 euro, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) – 66,8 euro, akmens anglims – 40,4 euro, koksui ir lignitui – 71 eurą, šildymui skirtoms durpėms – 24,8 euro už toną. 

Tačiau komitetas atmetė „laisviečio“ Kasparo Adomaičio siūlymą, kad per metus vienas ūkio subjektas negalėtų įsigyti daugiau nei 100 tūkst. litrų žaliojo dyzelino.

Gynybos finansavimą siekiama didinti siekiant greičiau išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją, iki 2027 metų priimti Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.