Tyrimas: trečdalis lietuvių nežino, kad su turtu gali paveldėti ir skolas

  • Teksto dydis:

Trečdalis šalies gyventojų nežino, kad kartu su giminaičio turtu jie gali paveldėti ir jo finansinius įsipareigojimus, parodė „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Be to, didžioji dalis žmonių nėra sudarę testamento, todėl jų turtas būtų paveldimas įstatymų numatyta tvarka ir galėtų atitekti nebūtinai tiems asmenims, kuriems jį norėtų palikti pats žmogus.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, apklausos rezultatai rodo tai, kad daugelis mūsų nėra linkę galvoti apie blogiausią gyvenimo scenarijų.

„Daugiau nei 60 proc. šalies gyventojų nėra nei kalbėję apie mirtį su savo artimaisiais, nei aptarę, ką tokiu atveju reikėtų daryti. Palyginti nemažai žmonių – 31 proc. – nežino ir to fakto, kad kartu su giminaičio turtu jie gali paveldėti jo skolas. Nors tai ir nėra labai paprasta tema, išankstinis paveldėjimo klausimų aptarimas gali apsaugoti nuo finansinių netikėtimų ateityje“, – sako J. Cvilikienė.

„Po žmogaus mirties įpėdiniams gali tekti perimti įsipareigojimą grąžinti skolą ar atsiskaityti už suteiktas paslaugas, už kurias žmogus nespėjo sumokėti. Įpėdiniams taip pat gali tekti pareiga išlaikyti vaiką, jeigu taip yra nusprendęs teismas, jiems gali reikėti atlyginti iki palikėjo mirties susidariusią mokestinę nepriemoką valstybei“, – komentuoja Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Tiesa, jis pastebi, kad jei po žmogaus mirties lieka vien skolos, jo įpėdiniai turi teisę atsisakyti palikimo.

Po žmogaus mirties įpėdiniams gali tekti perimti įsipareigojimą grąžinti skolą ar atsiskaityti už suteiktas paslaugas, už kurias žmogus nespėjo sumokėti.

Daugelis žino, kas būtų turto paveldėtojai

Kaip parodė apklausa, daugiau kaip pusė arba 65 proc. respondentų nurodė žinantys, kas paveldėtų jų įsipareigojimus ir turtą.

„Beveik visuose respondentų atsakymuose galima įžvelgti panašią tendenciją. Tai yra, sulaukus vyresnio amžiaus paveldėjimu ir su juo susijusiais klausimais imama domėtis labiau, tad vyresni respondentai dažnai turi atsakymą į klausimą, kas paveldės jų sukauptą turtą“, − komentuoja J. Cvilikienė.

Pasak jo, natūralu, kad artėjant ar jau atėjus pensiniam amžiui savo finansais imama rūpintis atidžiau, o per ilgesnius gyvenimo metus sukaupta patirtis bei suvokimas leidžia kitaip vertinti ir mirties faktą.

Notaras M. Stračkaitis pažymi, kad pagal įstatymą, paveldint numatytos šešios įpėdinių eilės. Šeštąja paskutiniąja eile paveldi palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai, tai yra, palikėjo pusbroliai ir pusseserės. Tačiau svarbi detalė paveldėjimo tvarkoje yra tai, kad sudarytas testamentas žmogui gali suteikti galimybę pačiam nuspręsti, kam ir kokiomis dalimis jis nori palikti savo turtą.

Testamentu pasirūpinęs kas dešimtas

„Nors sudarytas testamentas palengvintų ir pačių gyventojų, ir jų artimųjų rūpesčius, apie savo sukaupto turto bei įsipareigojimų perleidimą testamentu lietuviai dažniausiai negalvoja. Trys iš keturių šalies gyventojų nėra sudarę testamento ir neplanuoja jo sudaryti. Tai padaryti artimiausioje ateityje nurodė ketinantys 14 proc. respondentų“, – komentuoja J. Cvilikienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių