Taivano bendradarbiavimo technologijų srityje pažadai Lietuvai – tik neišsipildysiančios iliuzijos?

Taivanas – lyderis, pagamina maždaug pusę visų pasaulio lustų arba puslaidininkių. Todėl vadinamasis vertybinis konservatorių vyriausybės sprendimas susipykti su Kinija, o su Taivanu susidraugauti, tikėtasi, kad galbūt atneš aukso puodą.

Antraštės skelbia, kad Lietuva gali tapti lustų grandinės dalimi, Taivano vartais į pasaulį, o mums pavydės ir Vokietija, ir Prancūzija.

Vilniuje vyko ceremonijos. Taivano ir Lietuvos universitetai pasirašė įsipareigojimą drauge rengti puslaidininkių talentus.

„Lietuvoje labai laukiame Taivano investicijų“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

O Taivanas investicijas žadėjo. Delegacijos lankė Lietuvos įmones.

„Tokia pramonė nėra smarkiai išvystyta Lietuvoje, todėl manau, kad tai yra viena sričių, kur galėtume padėti“, – teigė atstovas iš Taivano.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Netrukus sueina metai, kai viešai paskelbta, jog Vilniuje atsidarys atstovybė Taivano vardu, tad jau ima atrodyti, kad lūkesčiai dėl lustų pramonės buvo perdėti. O Vokietija, vis dėlto, nepavydi.

Vienos didžiausių puslaidininkių gamintojų „Macronix“ vadovas paklaustas, ar turi planų Lietuvoje, atsako tiesiai, kad ne. Sako, jog reikėtų šimtamilijoninių investicijų, rengti specialistus ir infrastruktūrą.

„Mano nuomone, pradėti gaminti savo įrenginius jums per toli. Bet jeigu gamintumėte produktų dizainą, rinkdamiesi Taivaną gamybos šalimi, jūsų šaliai tai būtų naudingiausia“, – teigė „Macronix“ įkūrėjas Miin Chyou Wu.

Taivanas vadinamas vienu iš Azijos tigrų, nes eksportuoja nemažai aukštųjų technologijų produkcijos. Viena didžiųjų tokių įmonių – „Hiwin“. Europoje turi dukterines įmones: Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje. Paklausta, ar turi planų ir Lietuvoje, „Hiwin“ paaiškino, kad nėra prasmės.

„Atidarant vietinę įmonę siekiama suteikti klientui geresnį aptarnavimą, logistiką, arba greitesnį aptarnavimo laiką. Europoje turime gerai išvystytas dukterines įmones. Net tose šalyse, kuriose jų nėra, su mumis dirba vietinis platintojas“, – kalbėjo „Hiwin“ rinkodaros grupės vadovas Maurice Chang.

Nuo aukštųjų technologijų nusileidus ant žemės vaizdas irgi galbūt kitoks, negu tikėtasi. Lietuvos valdžia aiškino, kad naujieji draugai kompensuos žemės ūkio praradimus, kuriuos patyrė Kinijai užtrenkus duris. Taivano valdžia tikino, jog jie yra viskuo susidomėję, kas susiję su Lietuva.

„Prieš dvejus metus Lietuva egzistavo tik Taivano mokyklos vadovėliuose. Bet dabar ji – beveik kas mėnesį pirmuosiuose puslapiuose“, – teigė Taivano ekonomikos viceministras Chern-Chyi „C. C.“ Chen.

Mes nebuvome prisisvaigę.

Tačiau prekyboje skylė liko. Lietuva į Taivaną veža maisto produktų už maždaug 2 mln. eurų. Į Kiniją veždavo už 20 milijonų. Taivano leidimai įvežti mėsą, žuvį ir pieną stringa. Žemės ūkio ministerijos delegacija sako, kad Taivane gavo pažadą, jog leidimai bus išduoti.

„Galbūt ne tai, kad buvo naiviai tikėtasi, bet norėjosi dar greičiau gauti. Tačiau jie irgi labai skrupulingai vertina klausimynus, ar tikrai mes jau atitinkame reikalavimus“, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos tarptautinių reikalų skyriaus vedėjas Antanas Venckus.

Net ir nematę „12 kėdžių“ yra girdėję apie Ostapą Benderį ir Vasiukų projektą – neįgyvendinamų pažadų sinonimą.

„Mes nebuvome prisisvaigę. Turėjome konkrečias delegacijas, kurios čia lankėsi ir kurios darė tam tikrus pareiškimus. Bet konkrečius verslo planus turi matyti verslas“, – teigė A. Armonaitė.

Ministrė ragina dar palaukti, neprarasti vilties. Bet ne visi taip.

„Manau, kad prie šios valdžios mes mėgstame gyventi iliuzijų pasaulyje. Tas lūkestis būna sukurtas mūsų pačių. Tada tenka skaudžiai nusivilti“, – kalbėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis.