- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jungtinių Valstijų rengiamos sankcijos Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, kelia nerimą Suomijai. Didžiausias Suomijos naujienų portalas Yle.fi teigia, kad JAV sankcijų gali sulaukti netiesiogiai „Nord Stream 2“ projekte dalyvaujanti energetikos kompanija „Fortum“, kuri veiklą vykdo ir Lietuvoje.
Pagal JAV senatorių Tedo Cruzo ir Jeanne Shaheen pateiktą įstatymo projektą sankcijos būtų įvedamos bendrovėms, kurios tiesia Rusijos jūrinius vamzdynus, pirmiausia – „Nord Stream 2". Tai sukėlė daug įtampos tarp Jungtinių Valstijų ir Vokietijos, praėjusią savaitę skelbė „Foreign Policy", remdamasis preliminariu įstatymo projektu.
ELTA jau skelbė, kad 50 proc. „Nord Stream 2“ akcijų valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Suomijos žiniasklaida įžvelgia rizikų, kad JAV sankcijos gali paliesti ir jų valdomas bendroves. Pasak portalo Yle.fi, Suomijos energetikos kompanijai „Fortum“ priklauso beveik 50 proc. Vokietijos „Uniper“, finansuojančios dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimą, akcijų.
„Bendrovė „Fortum“ mano, kad „Nord Stream 2“ yra išskirtinai komercinis projektas ir mes nedalyvaujame jokiose su tuo susijusiose politinėse diskusijose. „Fortum“ laikosi visų vietinių įstatymų, reglamentų ir politikos sprendimų“, – elektroniniu paštu dėl dalyvavimo „Nord Stream 2“ projekte portalui atsakė „Fortum“.
Pozicijos, kad projektas yra komercinis, o ne politinis, laikosi ir kiti „Nord Stream 2“ šalininkai, pirmiausia – Maskva. Ji tikina, kad dujotiekis užtikrins pigių rusiškų dujų tiekimą į ES, o toks dujų importas bus patikimesnis nei tiekimas Ukrainos tranzito dujotiekiais.
Tuo tarpu projekto kritikų teigimu, Baltijos jūros dugnu Vokietijai tiekiamų rusiškų dujų apimtis padvigubinsiantis „Nord Stream 2“ projektas nėra komercinis. Pasak „Nord Stream 2“ oponentų, šis dujotiekis yra pirmiausia Rusijos geopolitinės galios įtvirtinimo įrankis, kuris dar labiau padidins Vakarų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų importo. Europos Sąjungoje projektui labiausiai priešinasi Lenkija ir Baltijos šalys, prisijungusios prie Jungtinių Valstijų priekaištų dujotiekiui.
Taip pat kyla nerimas, kad „Nord Stream 2“ gali destabilizuoti padėtį Ukrainoje, kovojančioje su Rusijos remiamais separatistais šalies rytuose. Ukraina yra itin priklausoma nuo rusiškų dujų tranzito, kuris duoda didelį pelną karo krečiamai šaliai.
Kitas suomių portalas, Hs.fi, daro prielaidą, kad JAV sankcijos visoms „Nord Stream 2“ projekte dalyvaujančioms kompanijoms gali sukelti kliūčių gaunant finansavimą savo veiklai. Anot portalo, pagrindiniai bankai yra priklausomi nuo dolerio rinkos ir negalėtų finansuoti kompanijų, kurioms būtų pritaikytos sankcijos.
1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Suomijos energetikos kompanija „Fortum“ veiklą vykdo ir Lietuvoje. Klaipėdoje nuo 2013 m. veikia bendrovės pastatyta atliekų deginimo jėgainė. Panašų atliekų deginimo projektą Lietuvoje veikianti „Fortum Heat Lietuva“ kartu su „Lietuvos energija“ įgyvendina ir Kaune, objekto statybas planuojama baigti 2020 m.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
A. Veryga: siūlymai dėl alkoholio prekybos liberalizavimo yra ciniški
Seimui antradienį svarstant siūlymus legalizuoti prekybą alkoholiu ir jo reklamą, taip pat naminės degtinės gamybą kaimo turizmo sodybose, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pasiūlymai yra ciniški. ...
-
R. Pocius: VERT reikia daugiau galių tikrinant, ar tiekėjų sutartys teisėtos
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trūksta galių reguliuoti nepriklausomus elektros tiekėjus, teigia rinkos reguliuotojo vadovas. ...
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo2
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Opozicija nedalyvaus tariantis dėl lėšų gynybai1
Seimo opozicija nedalyvaus premjerės inicijuotoje diskusijoje ieškant papildomų lėšų gynybai, kol iš teisėsaugos institucijų negaus atsakymų dėl viešųjų pirkimų skaidrumo krašto apsaugos sistemoje. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...