Sotus alkano neužjaučia: lobstantys bankai didina paslaugų įkainius

Daliai gyventojų jau įkrito štai tokie pranešimai apie bankuose keičiamus paslaugų įkainius.

Keičiasi turinys, keičiasi kaina...

„Keičiasi turinys, keičiasi kaina... Sutikčiau, kad didinom kainą, jeigu nebūtume padarę absoliučiai nieko, tiesiog sakytume – va, dalykai brangsta“, – kalbėjo SEB Baltijos šalių privačių klientų segmento vadovas Linas Januševičius.

SEB banke kainos keisis balandžio pradžioje. Šiuo metu brangiausias planas kainuoja 2,50 euro, o naujas planas kainuos jau 7 eurus – kone triskart brangiau.

„Bus paslaugų planų, kuriuose turinio ir paslaugų yra daugiau negu buvo, ir kadangi padidėja jų vertė, didėja paslaugų kiekis, kai kurių ir kaina bus didesnė. Tas tiesa“, – teigė L. Januševičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Bankas siūlys apsidrausti nuo traumų. Taip pat kelionių ir pirkinių draudimus.

„Luminor“ klientams dalis paslaugų brangs jau nuo vasario.

Kortelės pristatymas paštu, atsiranda naujas mokestis už atsiskaitymus kriptovaliuta, keičiamas oro uosto poilsio zonos mokestis ir dar keletas kitų.

„Svarbiausi kasdienių „Luminor“ bankų paslaugų mokesčiai nesikeičia ir išlieka kokie buvo. Keičiasi vos kelių rečiau naudojamų paslaugų kainos. Daugelis būsimų pokyčių atspindi padidėjusias tam tikrų produktų ir paslaugų priežiūros išlaidas dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis bei rinkoje taikomą praktiką“, – rašoma „Luminor“ komentare.

Nuo sausio 1 dienos įkainius jau padidino ir Šiaulių bankas. Brango paslaugų planai, kreditavimo sutarties mokesčiai.

„Swedbank“ apie jokius įkainių pokyčius kol kas nepranešė.

Bankai įkainius didina nepaisant rekordinių pelnų.

„Metinių rezultatų dar neturime, bet jeigu vertintume kiek bankai uždirbo per praėjusių metų 3 ketvirčius, matome, kad pelningumas auga, praėjusiais metais išaugo 2,2 karto lyginant su 2022 metais“, – kalbėjo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Jokie rezultatai nerodo poreikio kelti įkainius.

Per 9 mėnesius bankai pernai uždirbo beveik 760 milijonų. O vien iš palūkanų – kone triskart daugiau nei 2022 metais. Grynosios palūkanų pajamos siekė beveik pusantro milijardo eurų.

„Jokie rezultatai nerodo poreikio kelti įkainius, o visa tai, kad didinam paslaugų apimtis ar kažkiek keičiam, tai yra tiktai prisidengimas ir bandymas kažkaip tai sumotyvuoti tą įkainių pakėlimą“, – teigė Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas.

„Tikėtina, kad šiais metais tas pelningumas tikrai jau nebeaugs, o galbūt net ir mažės“, – sakė S. Krėpšta.

Svarstoma, ar bankai, keldami įkainius, tik nebando atsigriebti už solidarumo mokestį. Pernai jau sumokėjo 150 milijonų eurų. Prognozuojama, kad už ketvirtą praėjusių metų ketvirtį sumokės dar maždaug 100 milijonų.

„Veikia tie patys bankai, jeigu kalbėtume apie Skandinavijos bankus, nematome esminio skirtumo, tiek indėlių palūkanų normos, tiek paskolų palūkanų normos, tiek įkainiai Lietuvoje nėra reikšmingai didesni. Kai kuriais atvejais net ir mažesni, palyginus su Latvija ir Estija, šalyse, kuriose dar vis vyksta diskusijos, ar reikia tam tikro solidarumo įnašo“, – aiškino S. Krėpšta.

Anot Lietuvos banko rekordinius bankų pelnus augina ne tik aukštos palūkanos, bet ir patys gyventojai. Iš bankuose laikomų 20 milijardų, terminuotų indėlių – tik trečdalis.

„Kai prieš 10 metų, kai palūkanos buvo normalios, ne nulinės, matėme, kad 50-60 procentų visų indėlių gyventojai laikė terminuotų indėlių pavidalu“, – pasakojo S. Krėpšta.

Didžiausią rinkos dalį pagal turtą pernai užėmė „Swedbank“, toliau rikiuojasi SEB, „Revolut“ ir Šiaulių bankas.

Iš Lietuvoje veikiančių 18 komercinių bankų nuostolingai dirbo 4. Tai neseniai veiklą pradėję specializuoti bankai. Bendrai jie patyrė beveik 7,5 milijono eurų nuostolį.