Ką įvertinti skolinantis?
Pastaraisiais metais verslo finansavimo galimybės Lietuvoje smarkiai išsiplėtė, o įvairios valstybės ir finansų institucijų iniciatyvos leidžia įmonėms lengviau gauti reikiamą finansavimą tiek kasdienėms operacijoms, tiek ilgalaikėms investicijoms.
Tačiau lengviau pasiekiamos finansavimo priemonės kartu primena apie atsakingo skolinimosi svarbą. Vienas svarbiausių patarimų mažesniems verslams – aiškiai įvertinti skolinimosi tikslą, nes kreditas neturėtų būti laikomas universaliu sprendimu visoms finansinėms problemoms spręsti.
„Finansavimas turi būti nukreiptas į konkrečius rezultatus, pavyzdžiui, pajamų augimą ar veiklos efektyvumo didinimą. Kartu svarbu įvertinti galimus pinigų srautus ir realistiškai pasiskaičiuoti, ar generuojamos pajamos leis laiku vykdyti įsipareigojimus“, – teigia Kauno kredito unijos (KKU) administracijos vadovė Ernesta Ramaškaitė.
Todėl prieš priimant sprendimą skolintis verta atsakyti į penkis pagrindinius klausimus:
Kam bus naudojamos lėšos? Ar pinigai bus skirti augimui, apyvartinių lėšų trūkumui finansuoti? Ar siekiama refinansuoti turimus įsipareigojimus?
Kokią ekonominę naudą ir grąžą verslui generuos paskola? Ar paskola prisidės prie pajamų didėjimo, sąnaudų mažėjimo? Ar generuojama grąža viršys paskolos kainą?
Ar verslas galės vykdyti įsipareigojimus ir mažesnių pajamų scenarijumi? Kokie mėnesiniai paskolos kaštai? Ar sumažėjus verslo pajamoms pavyks tinkamai vykdyti įsipareigojimus? Kokią įtaką turėtų vėluojantys klientų atsiskaitymai, didėjančios sąnaudos?
Kokia reali paskolos kaina? Ar įvertinamos visos išlaidos, susijusios su paskolos išdavimu? Ar „greiti“ pinigai nekainuoja brangiau, nei atrodo iš pradžių?
Su kokiomis rizikomis gali tekti susidurti? Ar rengiant verslo planą prognozės nebuvo per daug optimistiškos? Ar įvertintos visos sąnaudos, parengti alternatyvūs scenarijai?
Pernelyg optimistinės prognozės yra viena dažniausių klaidų, galinčių sukelti likvidumo problemų, todėl rekomenduojama pasiruošti kelis scenarijus – optimistinį, realistinį ir konservatyvų, kurie leistų įvertinti, kaip kiekvienu atveju būtų vykdomi finansiniai įsipareigojimai.
„Svarbu nepamiršti ir finansinio rezervo. Net ir turint stabilų verslo modelį, rinkos sąlygos gali keistis netikėtai, todėl, kaip ir asmeniniuose finansuose, rekomenduojama turėti užtikrintą finansinę pagalvę, kuri leistų amortizuoti galimus pajamų svyravimus ir sklandžiai, be nerimo vykdyti finansinius įsipareigojimus“, – pataria E. Ramaškaitė.
Ilgametė mūsų specialistų patirtis leidžia aiškiai suprasti kliento poreikius, palaikyti kliento pažinimu paremtą bendradarbiavimą ir pasiūlyti lanksčias, strategiškai tikslias finansavimo sąlygas.
Naujų verslų kūrimui ir plėtrai – speciali paskata
Skolinantis visuomet verta apsvarstyti įvairias finansavimo priemones ir galimybes gauti paskolą palankesnėmis sąlygomis nei įprastai siūloma rinkoje. Kai kurios priemonės taiko mažesnes palūkanas, ilgesnius grąžinimo terminus ir siūlo lankstesnį požiūrį į individualią kiekvieno verslo situaciją.
Viena iš svarbiausių šiuo metu KKU veikiančių priemonių yra „Atviras kreditų fondas 3“ (AKF3), kuris orientuotas į SVV finansavimo prieinamumo didinimą.
„Ši priemonė skirta sudaryti palankesnes sąlygas verslininkams ir įmonėms gauti finansavimą verslo projektams įgyvendinti bei skatinti naujų verslų kūrimą, esamų verslų stiprinimą ir plėtrą, suteikiant lengvatines paskolas žemesnėmis nei rinkos kainomis“, – teigia E. Ramaškaitė.
Maksimalią paskolos palūkanų normą sudaro 3 mėn. EURIBOR ir pridėtinė banko marža, neviršijanti 3 proc. Tai leidžia verslui sumažinti bendrus finansavimo kaštus, palengvina pinigų srautų valdymą ir užtikrina, kad paskolos našta būtų mažesnė kasdienėje veikloje. Dėl žemesnės finansavimo kainos investicijos gali atsipirkti greičiau, o verslas įgyja daugiau tvarumo planuojant plėtrą.
Verslininkai gali pretenduoti į ilgalaikes paskolas iki 10 metų laikotarpiui, o maksimali kredito suma nėra ribojama. Pagal šią priemonę AKF3 fondo lėšomis gali būti padengiama iki 75 proc. paskolos vertės (bet ne daugiau kaip 750 tūkst. eurų), o likusią dalį – ne mažiau kaip 25 proc. – turi padengti finansų tarpininkas savo lėšomis.
AKF3 reikšmė ypač išryškėja tais atvejais, kai verslas numato spartesnį augimą ar poreikį keisti veiklos specifiką.
„Įmonės, planuojančios plėtrą, investicijas į naujas technologijas, skaitmenizavimą ar efektyvesnius veiklos modelius, dažnai susiduria su finansavimo trūkumu arba nepalankiomis skolinimosi sąlygomis. Tokiais atvejais lengvatinis finansavimas tampa galimybe įgyvendinti planus ir išlaikyti konkurencingumą sparčiai besikeičiančioje rinkoje“, – pažymi KKU administracijos vadovė.
Ši priemonė taip pat padeda užtikrinti verslo tęstinumą ir stabilumą tais laikotarpiais, kai susiduriama su laikinais apyvartinių lėšų svyravimais.
Lengvatinės paskolos su ILTE
Net ir esant palankioms finansavimo priemonėms, viena dažniausių kliūčių praktikoje išlieka užstato trūkumas. Šis iššūkis ypač aktualus jaunoms ar sparčiai augančioms įmonėms, kurios dar nėra sukaupusios pakankamo turto, tačiau turi aiškų verslo modelį ir augimo potencialą.
Siekdama skatinti vietos verslo augimą ir užtikrinti lankstesnį kapitalo prieinamumą, KKU aktyviai bendradarbiauja su nacionaliniu plėtros banku ILTE. Ši partnerystė leidžia gauti reikiamą finansavimą net ir tais atvejais, kai įmonės turimo užstato nepakanka paskolai užtikrinti.
ILTE gali garantuoti iki 80 proc. suteikiamos paskolos sumos, o maksimali vienos garantijos vertė siekia 5 mln. eurų. Ambicingiems projektams, kuriems reikalingi keli finansavimo etapai, numatyta galimybė pasinaudoti bendra garantijų likučių suma iki 10 mln. eurų.
Finansavimo modelis apima platų verslo poreikių spektrą, pradedant materialiomis investicijomis į ilgalaikį turtą, statybas bei rekonstrukciją, ir baigiant technologine pažanga per nematerialias investicijas, tokias kaip patentų ar licencijų įsigijimas.
Kredito unijoms patiki ir didelius projektus
Finansavimo procese itin svarbų vaidmenį atlieka finansiniai partneriai. Kredito unijos neretai tampa pirmuoju pasirinkimu smulkiajam ir vidutiniam verslui dėl savo lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti prie individualių klientų poreikių. KKU siūlo platų finansavimo instrumentų spektrą ir galimybę derinti skirtingas priemones, atsižvelgdama į konkrečią verslo situaciją.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais KKU kartu su Lietuvos centrine kredito unija (LCKU) suteikė 2,1 mln. eurų finansavimą Kauno Žemuosiuose Šančiuose vystomo daugiabučių projekto „Šancai“ įgyvendinimui, kuris laikinosios sostinės būsto sandėlį papildė 63 butais.
„Verslo plėtra ar vykdomi didesni projektai reikalauja ne tik finansinių pajėgumų, bet ir pasitikėjimu grįstos partnerystės. Ilgametė mūsų specialistų patirtis leidžia aiškiai suprasti kliento poreikius, palaikyti kliento pažinimu paremtą bendradarbiavimą ir pasiūlyti lanksčias, strategiškai tikslias finansavimo sąlygas“, – teigia E. Ramaškaitė.
Anot jos, unija siekia būti ne tik finansuotoju, bet ir palaikymo komanda, padedančia verslui augti, kurti pridėtinę vertę ir įgyvendinti ambicingus projektus.
„Skolinimasis – procesas, kuriame svarbu sklandumas, greitis ir nuoseklūs sprendimai, todėl KKU komanda klientą lydi kiekviename etape – nuo poreikių įvertinimo, geriausių sprendimų paieškų iki projekto įgyvendinimo. Siekiame ne tik rezultato, bet ir sklandžios visos kreditavimo kelionės“, – sako KKU administracijos vadovė.
KKU priklauso LKU kredito unijų grupei – pirmajai ir didžiausiai kredito unijų grupei Lietuvoje. Grupė vienija 44 kredito unijas, veiklą vykdančias visoje šalies teritorijoje. KKU teikia įvairias finansines paslaugas – paskolas gyventojams, verslui, NT projektų vystymui ir žemės ūkiui, taip pat indėlių, e. bankininkystės, mokėjimo kortelių ir pervedimų paslaugas. Unija bendradarbiauja ir turi ilgalaikę patirtį su valstybiniu plėtros banku ILTE, kuris teikia lengvatines paskolas bei garantijas.
Naujausi komentarai