- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žemės ūkio ir žuvininkystės srityse veikiantys ūkio subjektai, dėl COVID-19 protrūkio susidūrę su apyvartinio kapitalo trūkumu, vėl gali gauti finansavimą lengvatinėms paskoloms ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą, jiems valstybė papildomai skyrė 44,8 mln. eurų – šios lėšos jau pradedamos skolinti, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Kaip nurodo ministerija, praėjusiais metais pagal nacionalinės plėtros įstaigos Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF) administruojamą skatinamąją finansinę priemonę lengvatinių paskolų už 88,5 mln. eurų suteikta beveik 700 nuo COVID-19 nukentėjusių ūkio subjektų. Inicijuota, kad paskolų priemonei įgyvendinti papildomai būtų skirta dar beveik 45 mln. eurų.
„Praėjusiais metais dėl paskolų kreipėsi labai įvairūs ūkio subjektai: augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, akvakultūros, daržininkystės, pienininkystės ūkiai bei ūkininkai, mišrūs ūkiai, švelniakailių žvėrelių augintojai. Matome, kad, nepriklausomai nuo veiklos srities, pandemija turėjo įtakos įvairių ūkių situacijai. Todėl gautos lengvatinės paskolos jiems padeda užtikrinti veiklos tęstinumą“, – pranešime sako laikinai ŽŪPGF direktorės pareigas einanti Romalda Globienė.
Matome, kad, nepriklausomai nuo veiklos srities, pandemija turėjo įtakos įvairių ūkių situacijai. Todėl gautos lengvatinės paskolos jiems padeda užtikrinti veiklos tęstinumą.
Pasak ŽŪM, šiuo metu jau yra atrinkti pirmieji priemonės įgyvendinime 2021 m. dalyvausiantys finansų tarpininkai ir gali būti pradėtas lėšų skolinimo procesas.
Paskolos ūkio subjektams, susidūrusiems su apyvartinio kapitalo trūkumu, teikiamos iki 2021 metų birželio 30 dienos.
Paskolos suma vienam paskolos gavėjui negalės viršyti 1 mln. eurų. Ji bus teikiama ne ilgesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui. Galimas paskolos grąžinimo atidėjimas – iki 12 mėnesių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...