- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Asociatyvi nuotr.
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
-
Nedžiuginantys tyrimo rezultatai: daugiau nei pusė kelių šalyje –...
Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose aktyviai vyksta kelių kokybės tyrimai – šiam tikslui šiemet pirmą kartą pasitelkta mobili tyrimo laboratorija, leidžianti greičiau, tiksliau ir objektyviau įvertinti kelių būklę. Nuo gegužės mėnesio jau nuskenuota 4500 km kelių, iš viso šiais metais planuojama ištirti 15 300 km kelių dangos būklę.
„Tai naujas kokybinis šuolis Lietuvos kelių kokybės tikrinime. Mes pirmieji iš Baltijos šalių įsigijome šią vieną moderniausių pasaulyje kelių tyrimų laboratoriją ir dabar turime galimybę patikrinti visus Lietuvos kelius, jų kokybę. Tada atitinkamai galima planuoti kelių remontą, rekonstrukciją ir priežiūrą. Svarbu, kad šie tyrimai iki minimumo sumažina žmogaus įtaką vertinant kelio dangos būklę. Tyrimų rezultatai taps pagrindu objektyviai teikti pirmenybę skubiausio remonto reikalaujantiems kelių ruožams, neatsižvelgiant į politinius užsakymus“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
59 proc. valstybinės reikšmės kelių yra blogi.
Šiuo metu jau išanalizuoti pirmųjų 1000 km asfaltuotų rajoninių valstybinės reikšmės kelių tyrimų duomenys. Pagal juos nustatytas dangos būklės indeksas (DBI) rodo, kad 59 proc. šių kelių yra blogi, t. y. DBI viršija 4 balus. Šio indekso reikšmė nustatoma pagal kelio dangos pažeidimų – plyšių, išdaužų, nelygumų, provėžų kiekį bei jų tiesioginę įtaką eismo saugai ir komfortui.
Dangos būklės indeksas susideda iš 3 parametrų. Pirmasis – komforto indeksas atspindi dangos nelygumų situaciją. Antrasis – saugumo indeksas, nustatomas atsižvelgiant į kelyje susidariusias vėžes, t. y. defektus, dėl kurių kelyje stovi vanduo, todėl automobilį gali sumėtyti arba jis gali nuslysti nuo kelio. Trečiasis – struktūrinis indeksas, parodantis dangos stiprumą, t. y. kelio galimybę atlaikyti apkrovas, atsparumą „lūžimui“.
„Prasta rajoninių kelių būklės situacija susidarė per daugelį metų dėl lėšų stokos, privalome ją spręsti. Pirmas žingsnis – esame parengę ilgalaikės valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategijos projektą. Ilgalaikė strategija leis efektyviai ir skaidriai plėtoti ir prižiūrėti Lietuvos kelių infrastruktūrą. Antras svarbus žingsnis kelių būklei pagerinti – laikytis sudaryto plano“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Mobiliosios laboratorijos pagalba iki šių metų pabaigos bus ištirta visų asfaltuotų rajoninės reikšmės kelių tinklo būklė ir priimti sprendimai dėl remontuotinų ruožų bei jų tvarkymo apimčių. Bendras tokių kelių ilgis – 8192 km.
Pasak V. Andrejevo, pagal esamas galimybes, jei kelių finansavimas ateityje nepadidės, iki 2035 m. Lietuvoje turėtų būti sutvarkyti beveik visi magistraliniai ir krašto keliai, kurie yra blogos būklės ir maždaug pusė prastos būklės rajoninių kelių. Kelių direkcijos parengtame ilgalaikės valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros iki 2035 m. strategijos projekte numatyta, kad iki 2035 m. turi būti sutvarkyta apie 2119 km rajoninių kelių, tam reikės apie 551 mln. eurų.
Naudojantis mobilios laboratorijos įranga, Lietuvos automobilių kelių informacinės sistemos duomenis bus galima atnaujinti kasmet, todėl bus tiksliau atrenkami remontuotini valstybinės reikšmės kelių ruožai, operatyviau sudaromi prioritetiniai jų remontavimo sąrašai, tinkamiau parenkamas kelio dangos remonto tipas. Kasmet atliekami kelių tinklo tyrimai leis nustatyti kelių būklę ir jos kitimo tendencijas, tuo pačiu įvertinti, ar esamų investicijų į kelius pakanka tinkamai kelių būklei užtikrinti. Taip bus galima efektyviau planuoti ir investuoti kelių plėtrai ir remontui skiriamas lėšas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi1
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...