Sinkevičius įvardijo, kas galėtų pasinaudoti reinvestuojamo pelno lengvata

Premjeras pabrėžė, kad kiekviena lengvata kainuoja valstybės biudžetui.

„Svarstom su Ekonomikos ir inovacijų ministerija galbūt išskirti tik kelis sektorius, buvo pasvarstymas apie biotechnologijų sektorių ir gynybos pramonės sektorių. Ne viskas, ne visas verslas, kuris reinvestuoja, galėtų pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, bet dalis“, – žurnalistams prie Vilniaus televizijos bokšto antradienį teigė M. Sinkevičius.

Pasak jo, sprendimai turėtų būti derinami valdančiosioje koalicijoje.

„Vyriausybės programoje esame įsirašę, kad grįšime prie pelno mokesčio lengvatos reinvestuojamam pelnui, investicijoms, kurios yra daromos. Teks politiškai spręsti, ar mes tą galim sau pakelti, nes net ir įvedus nuo kitų metų vidurio visai apimčiai, kaip siūlo „Investors' Forum“ prezidentas, tai kainuotų turbūt 30 mln. eurų“, – teigė premjeras.

„Sakoma, kad tai atsipirks per kelis metus. Bet kaina iš karto, o atsipirkimas ar bus, ar nebus, čia tokie makroekonominiai skaičiavimai“, – kalbėjo jis.

Kaip rašė BNS, ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas tikisi, kad reinvestuojamo pelno lengvata bus priimta dar Seimo rudens sesijoje ir įsigalios nuo kitų metų vidurio.

Pasak jo, lengvata valstybės biudžeto pajamas sumažintų dvejus metus, o vėliau duotų teigiamą efektą.

„Investors’ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas pirmadienį sakė, kad lengvata turėtų būti taikoma visiems sektoriams neribotą laiką, o ne tik kai kuriems verslams ir tik dvejus metus.

Kaip rašė BNS, apie planus išplėsti pelno mokesčio lengvatą reinvestuojamam pelnui pranešta dar gegužę. Pavyzdžiui, jeigu įmonė investuotų į pažangias technologijas ar naują įrangą, ji galėtų dukart sumažinti apmokestinamąjį pelną.

Ministerija taip pat žadėjo supaprastinti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) vertinimo tvarką, kad lengvata galėtų pasinaudoti dar daugiau įmonių.

Lietuvos pramoninkų konfederacija ir Laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlė taikyti nulinį pelno mokesčio tarifą reinvestuojamam pelnui. LLRI skaičiavimais, privačioms investicijoms tokiu atveju „atsirakintų“ apie 900 mln. eurų.

Prezidentūra yra teigusi, jog lengvata būtų savalaikė, tačiau turi būti fiskališkai tvari.