„Taip jau visiškai nuoširdžiai kalbant – palyginus su tuo, kas buvo siūloma buvusios Vyriausybės ir kas yra siūloma dabar – yra skirtumų detalėse. Kai kurie skirtumai detalėse yra gana nepalankūs tiems, kurie labai kritikavo buvusios Vyriausybės reformą kaip nežinia kokio blogumo ir daug pastangų padėjo, kad ji nebūtų priimta, tai dabar siūlomi turbūt dar nesmagesni dalykai tiems žmonėms“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė konservatorė I. Šimonytė.

„Šiandien vienam kolegai sakiau, kad socdemams būtų buvę paprasčiau paremti tuos pasiūlymus, kuriuos siūlė buvusi Vyriausybė ir dabar nereikėtų to paties daryti patiems. Bet gyvenimas yra toks“, – ironizavo parlamentarė.

Visgi, pasak jos, šiuo metu dėl konkretesnių mokesčių pakeitimų vis dar „daug rūko“, todėl neverta skubėti su galutiniais apibendrinimais.

„Apskritai krypties prasme ir kažkokių sprendžiamų klausimų prasme – nėra fundamentalaus skirtumo “, – akcentavo buvusi premjerė.

I. Šimonytės teigimu, sutampa siekis tolygiau apmokestinti skirtingų rūšių pajamas, plėsti nekilnojamojo turto mokesčio (NT) bazės apmokestinimą. Tačiau cukraus mokesčio įvedimas, anot politikės, fiskaline prasme nebus reikšminga priemonė, be to, ją administruoti bus sudėtinga ir brangu.

„Labiau duoklė galbūt šiandienai pertekliniam cukraus vartojimui“, – sakė I. Šimonytė.

Socdemams būtų buvę paprasčiau paremti tuos pasiūlymus, kuriuos siūlė buvusi Vyriausybė ir dabar nereikėtų to paties daryti patiems. Bet gyvenimas yra toks.

Tuo metu liberalas Eugenijus Gentvilas aiškino, kad dabartiniai siūlymai nesprendžia gynybos finansavimo klausimų, nenumato konkrečių krašto apsaugos finansavimo šaltinių.

„Ir toliau bandoma raminti žmones, kad niekam plaukas nuo galvos nenukris – kaip premjeras yra pasakęs, mokesčių didinti nereikės, išlaidų mažinti nereikės, diržų veržtis nereikės. Tai ta šventa ramybė turi kaip galima greičiau atidengta ir pasakyta, kas bus iš tiesų“, – žurnalistams kalbėjo politikas.

„Panašu, kad ir toliau bandoma kurti gerovės valstybę vietoj saugios valstybės“, – aiškino liberalų atstovas.

E. Gentvilas pridūrė nematantis poreikio diskutuoti apie „projektus, kurių dar nėra“ – siūlymus, kurie dar gali keistis.

Jis taip pat priminė, jog prieš Seimui teikiant gynybos finansavimui skirtus mokestinius pakeitimus buvusi premjerė I. Šimonytė pernai sukvietė visų partijų ir verslo bei kitų interesų grupių atstovus – juos išdiskutavus vasarą Valstybės gynybos fondas priimtas tiek opozicijos, tiek valdančiųjų balsų dauguma.

„Tai buvo reali komunikacija, kuri pasibaigė realiu rezultatu. (…) Ką daro šita valdančioji dauguma su mokesčiais – (…) visuomenė dezinformuojama arba geriausiu atveju nieko nepasakoma arba valdančioji dauguma neveikia nieko“, – tikino E. Gentvilas.

„Seimas žiemą atostogavo, Seimas žiemą galėjo dirbti, priimti tuos projektus, kurie reikalingi krašto gynybos stiprinimui – (…) skamba frazės „nesureikšminkime“, „nusiraminkime“, „mažas ir vidutines pajamas gaunantiems tikrai nesikeis“ – gal nustokime apgaudinėti“, – akcentavo politikas.

Pirminius mokestinių pakeitimų siūlymus jau aptarė iš valdančiųjų partijų atstovų sudaryta koalicinė taryba.

Planuojama, kad gyventojų pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.

Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms. Apmokestinamo NT kartelės dydį siūloma mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų.

Pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.

Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad priėmus dabartinį mokesčių paketą, į valstybės biudžetą kitąmet būtų surinkta 224 mln. eurų papildomų lėšų, 2027 m. – 454 mln. eurų, 2028 m. – 501 mln. eurų, 2029 m. – 542 mln. eurų.