Seime liko paskutinis žingsnis iki „teršėjas moka“ principo įtvirtinimo atliekų tvarkymo srityje

Po svarstymo tokius Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus palaikė 43 Seimo nariai, balsuojant susilaikė 22, 6 parlamentarai pasisakė prieš.

Anot projekto iniciatorių – aplinkos ministro Simono Gentvilo ir Aplinkos ministerijos, priėmus pakeitimus, visoms komunalinėms nepriskiriamoms buityje susidarančioms atliekoms, kurias surenka savivaldybių organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos, tvarkymo sąnaudos būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už surinkimą. Tokia tvarka būtų taikoma atliekoms, kurioms netaikomas gamintojo atsakomybės principas.

Kaip svarstymo metu teigė S. Gentvilas, šiais pakeitimais bus užtikrinta galimybė statybines ar žaliąsias atliekas išvežti į tam skirtas aikšteles.

„Įstatymu siūloma priskirti, kad statybinės atliekos, žaliosios atliekos būtų kompensuojamas ir įtraukiamos į vietinę ar visuotinę rinkliavą. Tai yra tam, kad būtų galima nuvežti į išplėtotų aikštelių tinklą“, – teigė S. Gentvilas.

Manoma, kad neužtikrinus galimybės įtraukti nebuitinių atliekų tvarkymo sąnaudų į rinkliavą ar įmoką galėtų kilti grėsmė, kad tvarkančios organizacijos jas priims apmokestinant nuo pirmo kilogramo, kas galėtų sąlygoti nelegalų šių atliekų šalinimą gamtinėje aplinkoje.

„Šis sprendimas yra labai svarbus dėl Lietuvos miškų švaros. Nes į Lietuvos miškus yra dažnai atvežama ir išvežama buitinių remonto atliekų, statybinių medžiagų. Tai daroma, nes nėra išvystytas didžiagabaričių aikštelių tinklas“, – aiškino jis.

Taip pat šiais pakeitimais norima ištaisyti šiuo metu egzistuojančias teisines spragas dėl nebuitinių atliekų surinkimo, bei tobulinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, supaprastinant ir patikslinant kainodaros procesus. 

Visgi opozicijos atstovai šį siūlymą vertina neigiamai, teigdami, kad jis nuskriaus nepasiturinčius asmenis, kurie neišmeta didžiulių gabaritų atliekų.