Seimas rudenį spręs, ar skatinti statytojus įrengti priedangas naujuose pastatuose

Pakeitimais siūloma gyvenamųjų namų statytojus, kurie savo lėšomis įrengs priedangas, atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją sumažinti.

Už tai, kad pataisas Seimas svarstytų, balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o 28 susilaikė.  Toliau pataisas svarstys rudenį. Taip pat paprašyta Vyriausybės išvados.

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pakeitimų iniciatorius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas liberalas Viktoras Pranckietis sako, kad tai paskatintų statytojus aktyviau investuoti į priedangas. Savivaldybės įvertinusios statybų vertę nuolaidas nustatytų individualiai.

Pasak jo, priedangų plėtros nauda būtų maždaug penkis-šešis kartus didesnė nei savivaldybės netektos pajamos, nes savivaldybė, prarasdama eurą, iš infrastruktūros gautų 5-6 eurus. V. Pranckiečio teigimu, tai būtų didelis pasiekimas. 

„Būtų pigu įrengti (priedangą – BNS) už vieną kvadratinį metrą sumokant tūkstantį eurų, o, tarkime, privataus namo statyba gali būti infrastruktūros mokestis 5-6 tūkst. eurų, vadinasi, to mokesčio užtektų 5-6 kvadratiniams metrams, o reikėtų  turbūt priedangą statyti pradedant nuo kokių 10-20 metrų, pagal šeimos dydį, pagal aplink esančių gyventojų skaičių, pagal numatomą poreikį tas dydis didėtų ir tos sumos investuojamos taip pat didėtų“, – pristatydamas pataisas teigė V. Pranckietis.  

„Neįsivaizduočiau, kad jūs, turėdamas priedangą, mane, kaimyną, neįsileistumėte šaudymo metu į tą priedangą“, – pridūrė parlamentaras. 

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis pabrėžė, kad pataisas reikėtų išplėsti skatinant ir privačių slėptuvių įrengimą.  

Liberalas Andrius Bagdonas mano, kad finansinės nuolaidos statytojams už priedangų įrengimą padės pritraukti daugiau investicijų į statybos sektorių. 

„Tai ne tik sumažintų finansinę naštą, bet ir skatintų daugiau statytojų kurti saugius gyvenamuosius kompleksus, ekonomiškai mažesnės infrastruktūros įmokos reiškia mažesnę finansinę riziką ir didesnį patrauklumą investuotojams. Tai padės pritraukti daugiau investicijų į statybos sektorių, skatins naujų projektų kūrimą ir užtikrins, kad mūsų gyventojai turės saugias vietas prieglobsčiui, jei tokio prireiktų“, – kalbėjo A. Bagdonas.  

Esame nusimatę tam tikrus rodiklius, kuriuos turi pasiekti savivaldybės, tai yra 40 proc. gyventojų turi pasislėpti priedangose kaimiškose savivaldybėse, rajonuose, 60 proc. – miestuose.

 

Tuo metu Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis siūlė tokias paskatas taikyti statytojams, įrengiantiems slėptuves, o ne priedangas.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad priedangos galėtų būti įrengiamos ne tik būsto statiniuose, bet ir kituose, pavyzdžiui, prekybos, maitinimo ir kitos paskirties.  

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad šiuo metu šalyje yra 4,3 tūkst. priedangų.

„Esame nusimatę tam tikrus rodiklius, kuriuos turi pasiekti savivaldybės, tai yra 40 proc. gyventojų turi pasislėpti priedangose kaimiškose savivaldybėse, rajonuose, 60 proc. – miestuose. Ir jau šiuo metu turime 22 savivaldybes, kurios tą rodiklį pasiekia“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo A. Bilotaitė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas ketvirtadienį BNS sakė, kad pataisomis supriešinami du itin svarbūs klausimai – priedangos ir aplink esanti infrastruktūra.

„Infrastruktūros poreikiai Vilniuje sparčiai auga – didėjant žmonių skaičiui mieste, būtina kurti ir papildomą infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelius, dviračių takus, naujas mokyklas ir darželius ir t. t. Infrastruktūros mokesčio šiuo metu paprastai ir taip neužtenka padengti šiems poreikiams, o papildomas atleidimas nuo mokesčio reikštų, kad prie šalia naujai vystomų objektų, pavyzdžiui, gatvės, šaligatvio, vystytojai prisidėtų dar mažiau, tai yra už tai galiausiai sumokėtų visi vilniečiai“, – komentare BNS teigė A. Bužinskas.

Jo teigimu, sprendimas atleisti vystytojus nuo mokesčio paprasčiausiai leistų vystytojams susimažinti kaštus.

„Svarbu tai, kad iš to išloštų ne miestiečiai, o vystytojai. Šiuo metu mechanizmas, kaip atleisti verslą nuo infrastruktūros mokesčio, ir taip egzistuoja – išskirtiniais atvejais gali būti taikomas“,  – aiškino savivaldybės atstovas.  

Pasak jo, įrengti priedangas daugumoje naujų projektų nekilnojamojo turto vystytojai privalo pagal įstatymą ir naujai priimtą statybos techninį reglamentą. 

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas BNS anksčiau sakė, kad nuolaidos turi būti abipusės, nes priedangose vietos būtų ne tik namo gyventojams, bet ir kitiems žmonėms. 

Šiuo metu teisės aktai nenumato lengvatos statybų vystytojams, kurie, projektuodami ir statydami gyvenamuosius namus, įrengtų priedangas.

Savivaldybės infrastruktūros plėtros mokestis yra vienkartinė įmoka, kuri mokama už statybos leidimą naujam statiniui ar esamam rekonstruoti. 

Jeigu Seimas priimtų tokią keturių dešimčių parlamentarų paremtą pataisą, ji galiotų nuo kitų metų.