- Ūla Klimaševska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kęstutis Navickas.
Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai mažinti falsifikuotų ir nesaugių augalų apsaugos produktų skaičių, stiprinant jų įvežimo kontrolę.
Šį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teikiamą Augalų apsaugos ir jį lydinčių įstatymų paketą parlamentas pritarė bendru sutarimu.
Augalų apsaugos produktai yra veikliosios medžiagos, naudojamos saugant, konservuojant augalus ir veikiant jų augimą, naikinant nepageidaujamus augalus.
Anot ministerijos, šiuo metu įvežamus produktus sudėtinga lyginti su įtrauktais Lietuvos registruose, laiku panaikinti leidimus tokiomis medžiagomis prekiauti, todėl į šalies rinką patenka falsifikuotų, nežinomos sudėties, nepaženklintų produktų. Tokiu būdu nesaugios medžiagos gali patekti į maistą, užteršti dirvožemį.
Todėl ministerija siūlo leisti Valstybinei augalininkystės tarnybai iš rinkos šalinti neregistruotus, nesaugius produktus, aiškiau reglamentuoti leidimų įvežti ir saugoti tokias medžiagas išdavimą.
Nors teikdamas įstatymą ministras Kęstutis Navickas teigė, kad šis įstatymas užkardytų nelegalų augalų apsaugai skirtų medžiagų platinimą, kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis patikslino, kad pakeitimai reguliuotų tik legalų tokių medžiagų įvežimą, o ne tiesiogiai veiktų šešėlinę rinką.
Pakeitus įstatymą tarnyba taip pat įgautų įgaliojimą produktus paimti saugoti, pateikti laboratoriniam ištyrimui ir perduoti atliekų tvarkytojams.
Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, pastaraisiais metais augo pažeidimų skaičius, kai į Lietuvą įvežti neregistruoti augalų apsaugos produktai. 2021 m. tokių pažeidimų tarnyba fiksavo 6 (3 kg produktų), 2022 m. – 8 (17 kg produktų), o 2023 m. – 16 (9,4 tūkst. kg produktų) pažeidimų.
Seimui priėmus tokius pakeitimus, Valstybinės augalininkystės tarnybai nuo 2025 m. kasmet iš valstybės biudžeto reiktų papildomai skirti apie 100 tūkst. eurų finansavimo.
Siūlymus toliau svarstys Seimo Kaimo reikalų komitetas, į plenarinių posėdžių salę sugrįžti jie turėtų sugrįžti rudenį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Piemenėlių mišios Kauno ark...
-
Šventiniai Kūčių pusryčia...
-
Šurmulys šventiniame Vilniuj...
-
Prekybos centruose – kalėdi...
-
„Žalgirio“ arenoje – ka...
-
Kalėdų Seneliai išriedėjo ...
-
Globalios Lietuvos apdovanojim...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Prieššventinės automobili...
-
Atidarytas atnaujintas Tauro k...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurųDidesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėjaKalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinkluDidžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
