- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kurios Lietuvos įmonės supranta padedančios Rusijos subjektams išvengti sankcijų, tačiau tęsia bendradarbiavimą su jais ir bando eksportuoti įrangą, technologijas ir kitą produkciją į Rusiją, skelbia Lietuvos žvalgybos institucijos.
Ketvirtadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo apžvalgoje pabrėžiama, kad į tarptautinių sankcijų apėjimo schemas Rusijos subjektai dažniausiai įtraukia ilgą laiką Lietuvoje veikiančias Rusijos ir Baltarusijos piliečių valdomas įmones. Daugelis jų teikia prekių sandėliavimo, transportavimo, muitinės dokumentų tvarkymo paslaugas.
„Apgailestaudami turime pripažinti, kad šioje srityje mes kaip valstybė stipriai šlubuojame, turime Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios aiškiai suprasdamos, kad padeda išvengti sankcijų, organizuoja įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją arba dalyvauja sankcijų Rusijai apėjimo schemose“, – ataskaitos pristatyme sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
Jis teigė, kad yra „dešimtys įmonių“, kurios padeda Rusijai, tačiau jų neįvardijo.
„Skaičiuojame dešimtis tokių įmonių, konkrečių pavadinimų sąmoningai neįvardiname, nes reikės apsispręsti, kokiu keliu einame ir stabdysime tą visą veiklą. Tik galiu patvirtinti, kad visa informacija, kuri surenkama, perduodama atitinkamoms institucijoms“, – teigė D. Jauniškis.
Skaičiuojame dešimtis tokių įmonių, konkrečių pavadinimų sąmoningai neįvardiname (...)
Tarp Rusijai reikalingų prekių – transporto sektoriui reikalingi komponentai, metalo apdirbimo, laboratorijų įranga, elektronika, mikroelektronika ir jos komponentai, karinėms reikmėms panaudojamos prekės.
„Rusija deda daug pastangų tarptautinėms sankcijoms apeiti – kuria naujas sankcijų apėjimo schemas, kuriose dalyvauja ir Rusijos žvalgybos tarnybos, naudojasi ryšiais su Europos Sąjungos šalyse veikiančiomis kompanijomis, pasitelkia Rusijos ir Baltarusijos piliečius“, – skelbiama Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos apžvalgoje.
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos karo pramonė sugeba ir toliau būti efektyvi ir didinti gamybos apimtis, todėl būtina stiprinti sankcijų apėjimo užkardymą.
„Jėgos naudojame per mažai, tiek užkardant sankcijų apeidinėjimą, tiek einant gilyn į atskiras schemas, politiškai turėsime ir su savo sąjungininkais šnekėtis apie sankcijų išplėtimą ir toms valstybėms, kurios prisideda aktyviai sankcijas apeidinėjant“, – ataskaitos pristatyme teigė K. Budrys.
„Esame visko neišnaudoję, kai kalbama apie dvigubos paskirties prekes, jau nekalbu apie Lietuvos įmones, kurios bendradarbiauja su Rusijos pirkėjais tas sankcijas apeinant“, – pridūrė jis.
Rusija deda daug pastangų tarptautinėms sankcijoms apeiti.
Didžioji dalis Rusijos ir Baltarusijos piliečių, Lietuvoje valdančių su sankcijų apėjimo schemomis siejamas įmones, turi tiesioginių verslo ryšių Rusijoje bei Baltarusijoje. Jų šiose šalyse įsteigtos įmonės perka Vakaruose gaminamą įrangą, tiekia ją Rusijos ar Baltarusijos įmonėms, institucijoms, mokslo įstaigoms, veikiančioms strateginiuose sektoriuose.
Žvalgybos teigimu, kai kurios Baltarusijos piliečių Lietuvoje valdomos kompanijos veikė ir subjektų Rusijoje naudai – siekė aprūpinti juos karinėms pajėgoms modernizuoti skirta įranga ir gavo finansavimą iš įmonių, susijusių su Rusijos karo pramone.
Sankcionuotų prekių tiekimą organizuoja Rusijos žvalgybos tarnybos
Atkreipiamas dėmesys, kad visos Rusijos žvalgybos tarnybos – Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB) – dalyvauja organizuojant ribojamų prekių importą į Rusiją.
labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, organizuodamos tokios produkcijos patekimą į Rusiją, naudosis Lietuvos prekių tiekimo grandinėmis (...)
Anot ataskaitos, Rusijos strateginių sektorių įmonės bendradarbiauja su žvalgybos tarnybomis, teikia joms reikalingų prekių sąrašus. Šios tarnybos ieško įmonėms būtinos vakarietiškos aukštųjų technologijų įrangos ar jų komponentų.
Ribojamų prekių įsigijimus organizuoja Vakarų šalyse su nediplomatine priedanga veikiantys Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai ir su jomis bendradarbiaujantys Rusijos ir Vakarų šalių piliečiai.
„Rusijos žvalgybos tarnybos nuolat ieško ir naudojasi prekių, kurioms taikomos sankcijos, gabenimo kontrolės spragomis, organizuoja prekių tiekimą per trečiąsias šalis“, – skelbiama dokumente.
Anot ataskaitos, Rusijai patiriant sunkumų dėl sankcijų jos žvalgybos tarnybos, labai tikėtina, dar aktyviau ieškos būdų įsigyti ir pristatyti trūkstamus įrenginius, produkciją ar naujas technologijas.
Pasak žvalgybos, labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, organizuodamos tokios produkcijos patekimą į Rusiją, naudosis Lietuvos prekių tiekimo grandinėmis, logistikos infrastruktūra ar iš sankcijų apėjimo schemų pasipelnyti norinčiais asmenimis.
Nurodoma, kad viena platformų, kuriose aktyviai veikia Rusijai tarpininkaujantys subjektai – užsienio šalyse vykstančios tarptautinės konferencijos ir parodos. Lietuvos aukštųjų technologijų gamintojai taip pat domina šiuos tarpininkus.
Nustatyta atvejų, kai sankcijų apėjimo schemas organizavo Rusijos piliečiai, Lietuvoje neįsteigę ir nevaldantys verslų, tačiau įgiję leidimus gyventi šalyje. Jie dažniausiai atlieka tarpininkų vaidmenį – bando užmegzti ryšius su Lietuvoje veikiančiomis Rusijai reikiama įranga prekiaujančiomis ar ją gaminančiomis įmonėmis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas29
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla1
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...
-
G. Nausėda inicijuoja pataisas – daugiau lėšų būtų skirta rajonų keliams2
Prezidentas Gitanas Nausėda inicijuoja įstatymo pataisas ir siūlo Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių ilgį. ...
-
Baltijos šalys sutarė kartu kontroliuoti kare naudojamų prekių judėjimą
Baltijos šalys ketina kartu kontroliuoti į Rusiją ir Baltarusiją eksportuoti draudžiamų kare naudojamų prekių judėjimą – jos sutarė sudaryti regioninį kontroliuojamų mūšio lauke naudojamų jautrių prekių sąrašą. ...